|
|||||||||||
Pažintis su Lentvario dvaru ir parku
Aprašymas
Nepaisant nepaprasto Lentvario ansamblio reikšmingumo - vieni raiškiausių Lietuvoje neogotikiniai rūmai, taip ir europinio lygio šedevras, Eduardo Fransua Andrė projektuotas parkas (Prancūzijoje saugomas plano originalas) - dėmesys jam pavėluotas, nes ansamblis buvo suskaidytas dviems naudotojams (padalytas įsteigtiems Kilimų fabrikui ir"Pergalės" kolūkiui), atsirado skirtingos naudojimo ir tvarkymo kryptys, architektūrinių sprendimų savivalė.
Toks naudojimas gerokai pakenkė ne tik statiniams, bet ir parkui bei viso miestelio aplinkai. Nors Lentvaris istorijoje minimas dar kryžiuočių kronikų, bet dvaro ir ypač parko meniškumas suklestėjo po 1850 metų dvarą įsigijus grafams Tiškevičiams. Ypač veiklaus 1891 m. dvaro sodybą perėmusio Vladislovo Tiškevičiaus iniciatyva ir lėšomis suprojektuotas parkas, o rūmai 1899 m. dar kartą perstatyti pagal belgų architekto Vego (Waegh) projektą, suteikusio jiems anglų vėlyvosios gotikos ir dar ryškesnių neogotikinių formų. Lentvario vaizdų pateko tarp mėgstamiausių Lietuvos istorinio kraštovaizdžio iliustracijų, pvz. Napoleono Ordos, architektų H. ir L. Markonių ir kt. rinkiniuose.
Lentvario parkas (per 20 ha ploto) išplėtotas kalvų keteroje, želdiniais vainikuojančioje dirbtinai patvenkto ežero taurę, o kitu šlaitu vaizdingai leidžiasi į Saidės upelio ir didžiulio ežero slenį. Be parką rėminančio pietų pusėje vingraus kontūro ežero, iš rytų yra 3 tvenkiniai. Parko sistema suprojektuota apie 1898 m. prancūzų architekto Eduardo Andrė. Reljefas, vandenys ir vaizdingieji šlaitų pušynai tiesiog meistriškai sukomponuoti, darniai susiejant su pastatų ansambliu. Į šiaurę nuo ūkinio sektoriaus telkšančiame tvenkinyje prasideda kaskadinis upeliukas; tekantis per du mažus tvenkinius ir krintantis nuo stačių dirbtinių uolų (dabar upelio įspūdį menkina sumažėjęs vandens debitas, kai kaskados beveik neveikia).
Unikali pasivaikščiojimo takų kompozicija. Jie vingiuoja kaskadinio upelio šlaitais, kyla ir leidžiasi nuo kalvų, ant kurių stovėjo įvairūs akcentai - skulptūra, Koplytėle (neišliko), originalūs akmeniniai suolai patakėse. Takų posūkiuose atsiveria gražūs vaizdai, įdomios perspektyvos. Įkalnėse iškloti skaldytų arba tašytų akmenų laipteliai. Kai kur iš betono padarytos atraminės šlaitų uolos. Įdomus viadukas su požemine ola, kuriai suteiktas natūralus gamtiškas vaizdas.
Į rytus nuo rūmų, šalia ūkinio keliuko, iš stambių lauko riedulių įrengtas krioklys. Priešais pagrindinį rūmų fasadą plyti erdvus stačiakampis įgilintas parteris, kurio įspūdį sugadino peraugusios tujos, nustojus jas karpyti ir formuoti. Parteryje simetriškai rūmų ašinei perspektyvai pastatytos dvi dekoratyvinės kolonos. Iš rūmų nusileisti prie ežero yra dveji platūs laiptai su ištisinėmis pjauto granito pakopomis.
Parke dabarties autorių dažniausiai nurodomos augančios apie 60 rūšių medžių ir krūmų. Tai sudarytų tik apie ketvirtadalį turtingiausio iš E.F.Andrė Lietuvoje projektuotų parkų. Žinoma, 100-mečio sulaukusiame parke nemažai rūšių išnyko dėl jų trumpo amžiaus, buvo sunaikintos arba išgrobstytos per istorijos sumaištis. Be to, neturint pirminio augalijos sąrašo, sunku ir lyginti, nes daug vertinimų praeityje nebuvo išsamūs, o paviršutinio, ekskursinio lygio - orientuoti į daugiausia parko centre sutelktų dendrologinių retenybių paiešką ir neužfiksavę tokių beveik visuotinai Lietuvoje paplitusių medžių, kaip baltalksniai, juodalksniai, šermukšniai, kai kurios gluosnių rūšys ar tokių plačiai paplitusių svetimžemių rūšių, kaip jazminai, karaganos, vengrinės alyvos, robinijos, uosialapiai klevai ir pan. Todėl šiandien sunku pasakyti, ar E. F. Andrė projektuoti Lietuvoje parkai buvo sodinti remiantis tam tikru augalijos asortimentu, kuris geriausiai išliko švelnaus pajūrio mikroklimato Palangos parke, ar kiekvienas turėjo individualiai parinktus asortimentus.
Tačiau nežiūrint praradimų, Lentvario parke tebežavi didingi sidabriniai bei raudonlapės Švedlerio formos klevai, egzotiškos karpytalapių beržų ir liepų formos, patrauklūs spygliuočių medynai su grakščiai įterptais maumedžiais ir pocūgėmis.