PREMJERA - Sudeginti Negalima Pasigailėti

PREMJERA
„SUDEGINTI NEGALIMA PASIGAILĖTI. Joanos Arkietės manifestas“
Muzikinė improvizacija G. B. Shaw pjesės „Šventoji Joana“ ir G. Verdi operos „Žana d‘Ark“ motyvais

Laiko ir vertybių aspektu nemari Žanos d'Ark personalija, neįtikėtinaiįtaigūs ir aktualūs anglų dramaturgijos genijaus George'o Bernard'o Shawtekstai bei melodingumu užburianti italų operos patriarcho Giuseppe's Verdimuzika nepaliks abejingų.

2012 metai - Žanos d'Ark (dar žinomos kaip Orleano Mergelė, JoanaArkietė) - legendinės moters karžygės, gimusios 1412 m. Lotaringijoje, 1431m. sudegintos Ruane už raganavimą, 1456 m. reabilituotos, 1904 m.paskelbtos šlovingąja, 1908 m. - palaimintąja, o 1920 m. - šventąja,600-osios gimimo metinės. Jei šiandien Žana grįžtų į žemę - kur dėtumelemtingąjį kablelį? SUDEGINTI NEGALIMA, PASIGAILĖTI... ar SUDEGINTI,NEGALIMA PASIGAILĖTI...

Joanos Arkietės vaidmenyje:
E g l ė T u l e v i č i ū t ė - aktorė
N a t a l i j a K a t i l i e n ė - solistė
E g l ė P e r k u m a i t ė - pianistė
V i t a Š i u g ž d i n i e n ė - violončelininkė
L a i m a Š u l s k u t ė – fleitininkė

Dailininkai – Kristijonas Siparis ir Jūratė Liudvinavičienė



Apie atlikėjas
Eglė Tulevičiūtė (aktorė)
1977 m. baigė M. K. Čiurlionio nacionalinę menų mokyklą. 1981 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo dramos aktorės specialybę (prof. I. Vaišytė). 1981 – 1993 m. vaidino Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, kur sukūrė eilę įsimintinų vaidmenų (Luiza, F. Šilerio „Klasta ir meilė“, Armanda, M. Bulgakovo „Moljeras“, Mėjė, T. Viljamso „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“, Agnė, J. Grušo „Pijus nebuvo protingas“, Oligė, V. Krėvės „Skirgaila“ ir k.t.). 1993 - 1997 m. pagrindines roles kūrė „Vaidilos“ teatre (Karmena, monospektaklis M. Delibes „Paskutinė meilės naktis“, Prudencija, Ch. Durang „Aukščiausioji terapija“, Elsa, A. Fugard „Kelionė į Meką“ ir k.t.). 1999 m. parengė monospektaklį „Sapnai atmerktomis akimis“. Dalyvavo daugelyje teatro festivalių Lietuvoje bei užsienyje (XXIX tarptautinis teatro festivalis Kong Islend‘e „New Voices: New Worlds“, Torunės tarptautinis teatro festivalis Lenkijoje ir k.t.), gastroliavo JAV, Latvijoje, Estijoje, Gruzijoje, Rusijoje ir k.t. Tarptautinio V. Jachontovo vardo skaitovų konkurso Peterburge laureatė. Vaidino daugelyje televizijos spektaklių ir kino filmų („Petras Kurmelis“, „Paskenduolė“, „Mesje!“, „Turtuolis vargšas“ ir k.t.) E. Tulevičiūtė sėkmingai plėtoja koncertinę veiklą, yra parengusi ir pristačiusi visuomenei S. Nėries, M. Martinaičio, J. Marcinkevičiaus, J. Jakšto poezijos programas. 2002 m. Vilniaus dailės akademijoje UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedroje apgynė menų magistro laipsnį. Nuo 2007 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsto teatro vadybą.

Natalija Katilienė (solistė)
1996 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo magistro, vėliau meno aspiranto laipsnį (dėst. G. Apanavičiūtė, prof. R. Maciūtė). Natalija Katilienė – dainininkė, tarptautinių konkursų laureatė. N. Katilienės parengtos ir atliekamos programos nuolat skamba Lietuvos didžiosiose ir kamerinėse salėse, bažnyčiose, mokyklose. Su žymiais pianistais, instrumentiniais ansambliais ir orkestrais koncertavo Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Ukrainoje. 1995 m. tarptautinio J.Vitolo vokalistų konkurso Rygoje diplomantė, 1996 m. tarptautinio A.Girardi vokalistų konkurso Vokietijoje III premijos ir specialaus prizo laimėtoja. 2001-2003 m. Klaipėdos muzikiniame teatre sukūrė Bajaderės vaidmenį I.Kalmano operetėje „Bajaderė“, Stelos vaidmenį I.Dunajevskio miuzikle „Laisvasis vėjas. Solistė Austrijoje įrašė tris kompaktines plokšteles (L.Boccherini, A.Lotti, G.F.Händelio kūrinių soprano partijos), 2007 m. kartu su pianiste E. Perkumaite įrašė kompaktinę plokštelę „Amerikiečių vokalinė kamerinė muzika”. Nuo 2002 m. dėsto dainavimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Eglė Perkumaitė (fortepijonas)
1977 m. baigė M. K. Čiurlionio nacionalinę menų mokyklą. 1982 m. baigė Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją (prof. T. Nikolajevos klasę). Stažavosi pas prof. A. Dvarionaitę LMTA ir pas prof. G. Mounier Zalcburge. Pianistė koncertavo kaip solistė su Lietuvos kameriniu, bei Lietuvos Nacionaliniu orkestrais, ruošė rečitalius, kamerinės muzikos vakarus, akomponavo dainininkams I.Milkevičiūtei, V. Noreikai, D. Sadauskui, I. Misiūrai, N.Katilienei, D. Puišiui, J. Rudžianskaitei bei instrumentininkams L. Šulskutei, R. Butvilai, A. Stulgiui, A. Paukštei ir kt. Koncertavo Rusijoje, Baltarusijoje, Olandijoje, Filipinuose, Malaizijoje, Austrijoje, JAV, Suomijoje. Per trisdešimt kūrybinio darbo metų surengė apie 650 įvairių koncertų. E. Perkumaitė du kartus pelnė Fulbright‘o stipendiją - 1996-1997 Majamio universitete (stažavosi pas prof. P.Posnak’ą ir prof. J.R.Floyd’ą); 2005-2006 Kansaso universitete, kur atliko mokslo tiriamuosius darbus. 2001 m. dirbo koncertmeistere tarptautiniuose dainininkų ir pianistų vasaros kursuose Zalcburge, 2003 m. vedė meistriškumo kursus Tampere konservatorijoje, Suomijoje. Pianistė įgrojo keletą solinių ir kompaktinių plokštelių. Nuo 1982 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, nuo 1987 m. dirba Koncertmeisterio katedroje, 1998 m. suteiktas menų docentės vardas.

Vita Šiugždinienė (violončelė)
1984 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (dėstytojai e. prof. p. D. Svirskis, V. Urba, doc. R. Kulikauskas, doc. D. Katkus). 1984 m. – 2004 m. grojo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoniniame orkestre, buvo violončelių grupės koncertmeisterė, atliko visas repertuaro solo partijas. Nuo 2004 m. dirba violončelių grupės koncertmeistere Valstybiniame simfoniniame orkestre. Daugelio respublikinių bei tarptautinių konkursų laureatė (Respublikinis jaunųjų atlikėjų konkursas, 1979, A. Borodino styginių kvartetų konkursas Taline, 1983, tarptautinis jaunųjų atlikėjų konkursas Rygoje, 1984, styginių kvartetų konkursas Voroneže, 1987, tarptautinis Karlo Klingerio styginių kvartetas Miunchene 1990). Aktyviai dalyvauja koncertinėje veikloje Lietuvoje ir užsienyje.

Laima Šulskutė (fleita)
1982 m. baigė Maskvos valstybinę P. Čaikovskio konservatoriją. Kaip solistė koncertavo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos ir Šv. Kristoforo kameriniais orkestrais. Grojo su M. K. Čiurlionio kvartetu, Vilniaus naujosios muzikos ansambliu, pianistais A. Paley, A. Staškumi, S. Okruško, E. Perkumaite ir kt. Dalyvavo šiuolaikinės muzikos festivaliuose bei su kamerinės muzikos koncertais gastroliavo Prancūzijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Estijoje, Latvijoje, Anglijoje, Belgijoje, Čekijoje, Ukrainoje. L. Šulskutė yra viena kamerinio ansamblio „Vilniaus arsenalas“ įkūrėjų. Su šiuo ansambliu išleido 5 kompaktines plokšteles, surengė per 1000 koncertų Lietuvoje ir užsienyje. Dėsto Vilniaus konservatorijoje, parengė nemažai fleitininkų, kurie groja įvairiuose orkestruose bei užsiima pedagogine praktika.

Kaina nuo: 13.00 Lt  Pirkti bilietus