Antonio Vivaldi opera „Orlando furioso“

Antonio Vivaldi opera „Orlando furioso“

Antonio Vivaldi operos „Įniršęs Rolandas“ (Orlando furioso) publika Lietuvoje darneturėjo progos išgirsti. Pirmą kartą ji bus parodyta šių metų gruodį prieš Kalėdas. Šios muzikinės dramos (dramma per musica) premjera įvyko 1727-ųjų lapkritį Venecijos San Angelo teatre. Tai buvo antrasis baroko kompozitoriaus bandymas publikai pasiūlyti muzikinį reginį pagal tuo metu mėgstamą Ludovico Ariosto epą. Juo remiantis sukurta per šimtą operų bei dramos kūrinių. Vienas jų – Francescos Caccini opera-baletas „Rudžiero išlaisvinimas iš Alčinos salos“ – 1625 metais Florencijoje parodytas karalaičiui Vladislovui Vazai.

Pirmą kartą 1714 metais Antonio Vivaldi opera „Rolandas – tariamas kvailys“ (Orlando finto pazzo) pasisekimo nesulaukė. Po daugiau nei dešimtmečio kompozitorius grįžo prie šio siužeto, taip pat ir į Venecijos San Angelo teatrą kaip naujasis jo meno vadovas. Operai libretą tąkart parašė Feraros teisininkas Grazio Braccioli. Kompozitorius sukūrė dar keletą rečitatyvų ir arijų. Siužetas beveik nekito – jame pasakojama istorija apie įsimylėjusį Rolandą, kurio jausmų neatliepė širdies dama. Operoje susipynė septynių personažų likimai, įtaigiai perteikiami herojų troškimai, viltys, jų puikybė ir manipuliacijos. Magišką veikalo atmosferą tąkart kūrė skraidantys žirgai, demoniškos jėgos ir įvairūs burtai.

Į meilės burtininkės Alčinos salą atvyksta Andželika ir jos ištikima bičiulė Bradamantė. Andželika su mylimuoju Medoru, bėgdami nuo ją persekiojančio beprotiškai įsimylėjusio Rolando, išsiskiria. Andželika prašo Alčinos padėti surasti Medorą. Klastingoji kerėtoja pažada vėl juos sujungti, o už tai tikisi Bradamantės širdies draugo Rudžiero, kurio trokšta sau. Meilės burtininkė užburia Rudžierą, tačiau Bradamantė sužino, kaip panaikinti jos kerus.

Medoras pasiekia Alčinos salą. Jau netrukus jis tuoksis su mylimąja, bet Rolando puikybė gąsdina jaunuosius. Rodydama šiltus jausmus Rolandui Andželika gudrauja – nuvilioja jį į pražūtingą olą. Andželika ir Medoras susituokia. Lauramedžio žievėje jie išrėžia atminimo žodžius: „Andželika čia tapo Medoro žmona“.

Rolandui pavyksta rasti kelią iš olos. Išvydęs meilės priesaikas ir supratęs, kad prarado taip trokštamą moterį, Rolandas įniršta iki beprotybės. Kliedėdamas sudaužo burtininko Merlino statulą, taip sunaikindamas Alčinos magiškas galias. Rolandas atgauna sveiką protą. Jis suvokia, kad meilė jėga nepasiekiama ir palaimina jaunavedžius, linki jiems amžinų švelnios draugystės ryšių.

Šioje A. Vivaldi operoje tradiciškai pinasi arijos ir rečitatyvai. Tapybiškos instrumentinės muzikos meistras sukūrė intensyvų emocinį garsavaizdį, turėdamas palyginti nedidelės sudėties baroko orkestrą. Tiesa, gal pirmą kartą venecijiečiams grojo tuomet menkai pažįstama skersinė fleita. Rudžiero arijoje „Tik dėl tavęs, mano švelni meile“ (Sol da te mio dolce amore) ji skamba lyg tyros sielos balsas. O meilė – vienintelė tikra vertybė – virsta pasakojamos istorijos ašimi.

Aleksandra Pister

DAUGIAU