“Apie žmogų, nužudžiusį gulbę“. Teatrinis vyksmas. rež. A.Giniotis

“Apie žmogų, nužudžiusį gulbę“. Teatrinis vyksmas. rež. A.Giniotis

Teatrinis tyrimas/vyksmas/aktas

„Spalio 2d., sekmadienį, apie 17 val. Kauno zoologijos sode buvęs plėšriųjų žvėrių šėrikas R. K. nužudė gulbę giesmininkę (lot. Cygnus cygnus). Pasak R. K., jis labai norėjęs valgyti. Nusikaltėlis vedęs, tačiau faktiškai išsiskyręs. Pastaruoju metu niekur nedirba, gauna 90 lt. invalidumo pensiją, gyvena bendrabutyje. Jam 42 metai.“ („Apie žmogų, nužudžiusį gulbę“, dienraštis „Respublika“, spalio 13 d., ketvirtadienis,1994 m.)

Tai pasakojimas apie žmogų, praradusį save, idant pritaptų prie sistemos ir kolektyvinės visuomenės normų, tai savotiškas kreipimasis į savo bei kito protą, patirtį ir sąžinę, apmąstant žmogaus gimimo, būties ir mirties sąvokas. Kiekvienam mūsų reikia susitikimo su kitu, kad susitiktume save. Antraip esame pasmerkiami vienatvei ir savęs susinaikinimui, susvetimėdami ir aplinkai, ir pačiam sau, prarasdami save.

Režisieriaus Aido Giniočio suburta kūrėjų komanda kelia dviprasmiškus moralinius klausimus, tačiau net neketina pateikti atsakymų. Tai paliekama XXI a. žiūrovams/stebėtojams, pripratusiems vartoti viską, teatrą – taip pat.

Vaizduotė ir patirtis kuria svajones, o svajonės – ateitį. Mes esame tai, ką svajojame. Nužudę svajonę, mes naikiname save. O naikindami save, sunaikiname kitus.

„Sodas rudenį – tai tylūs žvėrys, linguojantys ir linguojantys narvuose, tai niekada neskraidę, tarsi negyvas grifas, nagais tiesiog priaugęs prie laktos. Sodas – tai niekada neįvykstantys skrydžiai ir šuoliai. Gal būtent čia, kur už grotų merdi nepanaudotos galimybės, vienišiui, nesugebančiam kovoti, yra bent morališkai lengviau?“ („Apie žmogų, nužudžiusį gulbę“, dienraštis „Respublika“, spalio 13 d., ketvirtadienis,1994 m.)

Rekomenduojama žiūrovams ne jaunesniems nei 15 metų.

Vaikai į spekatklį neįleidžiami

Režisierius ir idėjos autorius: Aidas Giniotis

Aktoriai-kūrėjai: Giedrius Kiela, Danas Kamarauskas, Judita Urnikytė, Justas Tertelis, Tomas Žaibus, Gelminė Glemžaitė/Benita Vasauskaitė ir Jelena Orlova

Muzika: Piotras Čaikovskis „Gulbių ežeras“

Dailininkė: Ramunė Skrebūnaitė

Šviesų dailininkas: Donatas Pranckėnas

Video ir garso operatorius: Eimantas Bareikis

Režisieriaus asistentas: Gabrielius Zapalskis

Premjera 2014m. spalio 22d.

Spektaklio remėja Lietuvos kultūros taryba

„Tik pamanyk – gulbė! – nuoširdžiai nustebo R.K. kaimynas. – Juk ne žmogų nudaigojo. O ji labai brangi? Gal skani? Gal valgėte? Sodo administracijai vertėjo paskelbti gulbienos aukcioną, būtų išpardavę mėsą po kilogramą ir surinkę pinigų. Manote, nepirktų? O – jė! Dar ir kaip! O apie „Gulbių ežerą“ man nepasakokite. Apie simboliu – taip pat. O už R. pinigų aš, aišku, nemokėsiu. Jei kvailas, tegul kenčia.“ („Apie žmogų, nužudžiusį gulbę“, dienraštis „Respublika“, spalio 13 d., ketvirtadienis,1994 m.)

DAUGIAU