„Arklio Dominyko meilė“. Rež. Albertas Vidžiūnas

„Arklio Dominyko meilė“. Rež. Albertas Vidžiūnas

Režisierius: Albertas Vidžiūnas

Scenografas – Artūras Šimonis

Kostiumų dailininkė – Aistė Baranauskaitė

Dainų autorius – Gediminas Storpirštis

Vaidina:

Gedimininas Storpirštis ir Neringa Varnelytė

Rašytojas Vytautas V. Landsbergis (g. 1962) sukūrė labai savitą, keistą pasaką, kupiną švelnaus humoro, taip pat nuoširdžių draugystės, ištikimybės, meilės jausmų. Knygos siužetas stebinantis, paradoksalus. Laukinis arklys Dominykas, kuris mėgo žaisti su varlėmis slėpynių, kuklioje lietuviškoje pievelėje sutinka ir pamilsta gražią ir truputį aikštingą rugiagėlę. Artėjant žiemai, arklys paslepia rugiagėlę po akmeniu, nes šalna kėsinasi ją sušaldyti, o pats iškeliauja į Afriką. Jo kelionė įdomi ir sudėtinga. Dominykas susitinka baltąją mešką, krokodilą, kupranugarių, beždžionėlių, begemotuką ir kitokių veikėjų, išklauso jų gyvenimo istorijas, kai ko juos pamoko. Pagaliau Dominykas patenka į rugiagėlių pievą, iš kurios kilusi jo mylimoji. Artėjant pavasariui, Dominykas grįžta į Lietuvą, nes iš po akmens vėl turi išdygti jo rugiagėlė. Gimimo dieną savajai rugiagėlei Dominykas dovanoja vardą – Svajonė.

Vytauto V. Landsbergio knygos vaikams pasižymi netikėtomis žanrinėmis jungtimis. Autoriaus tekstas sukuria labai savitą, poetišką atmosferą, mažąjį skaitytoją verčia šypsotis ir kartu mąstyti apie esmingus gyvenimo reiškinius, svarbias moralines vertybes.

Įsiklausydami į unikalų autoriaus tekstą, spektaklio kūrėjai sceninėje „Arklio Dominyko” versijoje išsaugo absurdo stilistiką, kurią netikėtai gali keisti, papildyti dvasinės, sakralinės temos, melodramą – anekdotas, detektyvą – mistiniai siužeto posūkiai ar kelionės į egzotiškus kraštus. Jaunimo teatro spektaklis „Arklio Dominyko meilė“ skatina vaikus žaismingai mąstyti, kūrybiškai ir optimistiškai vertinti pasaulio ir Lietuvos istoriją, kultūrą, religiją.

C. Murillo pakalbintas Valstybinio jaunimo teatro literatūrinės dalies vedėjos Gintės Pranckūnaitės sakė, jog ypatingai džiaugiasi šiuo pastatymu Lietuvoje ir linki kūrybiniai grupei sėkmės. Autorius taip pat pabrėžė, jog nenorėtų, kad spektaklio pagrindinė žinia būtų tai, jog internetas yra blogio nešėjas. „Tiesa sakant, aš myliu internetą, ir tikiu, kad jis visam laikui transformavo pasaulį, kaip kažkada tai padarė spausdinimo mašinos, – teigia C. Murillo, –Tikiuosi, jog spektaklio kūrėjai susikoncentruos į tai, kokie pažeidžiami yra šios istorijos herojai – paaugliai, ieškantys savęs, bandantys suvaldyti meilę, vienišumo jausmą ir didžiulį žmogiško ryšio troškimą. Manau šie dalykai yra universalūs ir artimi tiek Lietuvos, tiek Amerikos publikai“.

Carlosas Murilo (Carlos Murillo) yra amerikiečių dramaturgas, kurio darbai statomi tiek jo gimtinėje, tiek užsienio šalyse. Tuo metu, kai nerašo pjesių, C. Murillo dirba dėstytoju, itin mylimu savo studentų. Be to, jis vadovauja DePaul universiteto Teatro mokyklos Pjesių rašymo skyriui. C. Murillo pjesės išsiskiria tuo, jog jų veikėjai autoriaus dažnai įtraukiami į nepaprastus, kraupius, baugius, pavojingus įvykius. Tokiu būdu žiūrovai yra priverčiami atsigręžti į tamsiąją savo pusę, pažvelgti į savo sielos užkaborius.

DAUGIAU