Birutė Mar | Spektaklis „Unė“

Birutė Mar | Spektaklis „Unė“

Spektaklis „Unė“ pelnė Žiūrovų prizą nacionalinės dramaturgijos festivalyje „Versmės“ (Lietuva, 2010), apdovanojimą „už sėkmingiausią teatrinį eksperimentą“ I-jame D.Tamulevičiūtės vardo Lietuvos teatrų festivalyje Varėnoje (Lietuva, 2010m.), Grand prix tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Zvaigzdne“ Rygoje (Latvija, 2011) ir Geriausios aktorės apdovanojimą tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Atspindys“ Visagine (Lietuva, 2010); dalyvavo tarptautiniuose teatro festivaliuose Vokietijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Ukrainoje.

„Unė“ – Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorės Birutės Mar vieno veiksmo pjesė aktorės Uršulės Babickaitės- Unės Baye (1897–1961) dienoraščių motyvais. Unė – viena ryškiausių ir spalvingiausių praėjusio šimtmečio lietuvių teatro asmenybių, aktorė ir režisierė, vaidinusi Holivudo filmuose, Amerikos ir Paryžiaus scenose. 1930–1932 Paryžiuje Unės rašytas dienoraštis, žaižaruojantis subtilia ironija, tapo akstinu sukurti šią pjesę apie juokingą ir efemerišką, negailestingą ir magišką teatro pasaulį (kuriame, pasirodo, nedaug kas tepasikeitė), taip pat patyrinėti aktorystės prigimtį – žmogaus ir kaukės (visuomenėje bei scenoje) paradoksą: kaukė, kuri reikalinga visuomenėje, kad išsaugotum individualumą, ir – kaukė scenoje, leidžianti atsiverti, tapti savimi.

Birutė Mar: Atradau Unę prieš keletą metų, kai manęs paprašė paskaityti jos dienoraščius per Lino Brogos sudarytos knygos „Unė Babickaitė-Graičiūnienė. Laiškai. Amžininkų atsiminimai“ pristatymą. Aptikau tiek paralelių su savo gyvenimu! Unė, kaip ir aš, studijavo Sankt Peterburge, vaidino kine ir teatre. Grįžusi po studijų – dar prieš išvykdama į Ameriką – Kaune režisavo Valstybės teatre (aš taip pat po studijų Peterburge Kaune stačiau savo diplominį spektaklį „Laimingos dienos“). Ji irgi vertė pjeses, domėjosi rytų kultūra, daug keliavo, vaidino keliomis kalbomis (man yra tekę savo monospektaklius vaidinti rusiškai, angliškai, prancūziškai)… Žodžiu, visa tai pasirodė nepaprastai įdomu. Iš pirmo žvilgsnio keista Unės pasaulėjauta, idealizmas. Ir jos dienoraščiai, regis, tiesiog prašėsi į sceną – ji mokėjo dramaturgo akimis žvelgti į aplinką – su autoironija, aistra, humoru. Buvo nepaprastai gražios sielos asmenybė, nuolat ieškojo. Ypač garbino, idealizavo teatrą. Buvo ir ganėtinai ekstravagantiška – ištekėjo už savo tikro pusbrolio Vytauto Graičiūno, sutikto Amerikoje, ir, kaip pati nesyk minėjo, išliko laiminga su juo visą gyvenimą. Deja, grįžusios prieš karą į Lietuvą, Unės nepripažino Lietuvos kritikai, ji beveik nebevaidino. Vėliau likimas pasisuko liūdna linkme – 1951m. tremtis į Syzranę, vyro žūtis lageryje, vienatvės metai Kaune… Bet Unė išliko Une – rengė vakarus, skaitė eiles, neprarado humoro jausmo bei vidinio švytėjimo.

Pagalvojau, kad per Unės personažą galima būtų apmąstyti ir savas teatrines patirtis, sukurti spektaklį apie TEATRĄ – jo žavingą ir trapią iliuziją. Ir apie mūsų – lyg spektaklis – pralekiantį gyvenimą, būties iliuziją…

Birutė Mar

UNĖ

aktorės Unės Babickaitės (1897–1961) dienoraščių motyvais

Trukmė – 1 val. 10 min.

Režisierė ir atlikėja – Birutė Mar

Dailininkai – Jolanta Rimkutė ir Dmitrijus Matvejevas

Kompozitorius – Antanas Kučinskas

Choreografė – Edita Stundytė

Spektaklio premjera įvyko 2011m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

DAUGIAU