Low Air: vizualus šokio spektaklis ŽAIDIMAS BAIGTAS

Low Air: vizualus šokio spektaklis ŽAIDIMAS BAIGTAS

vizualus šokio spektaklis ŽAIDIMAS BAIGTAS**

Vilniaus miesto šokio teatras Low Air | trukmė 55 min. | N14

autoriai: Lauryna Liepaitė, Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius, Povilas Laurinaitis, Adas Gecevičius

„Juokas juokais, bet  mes – nemirtingi.” 

Julio Cortazar  

Lankant vieno žymiausių XX a. argentiniečių rašytojo Julio Cortazaro kapą, laikomasi tradicijos palikti taurę vyno ir lapą popieriaus, kuriame nupieštas „klasių” žaidimas.

Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air”, įkvėpti šios tradicijos bei autoriaus žaidimo su vaizduote taisyklių, Lietuvos publikai pristato novatorišką spektaklį, gyvos muzikos fone apjungiantį šokio ir vizualaus meno sritis.

Kiekvienam iš komandos narių kūrybinis procesas yra tarsi žaidimas, į kurį leidžiasi scenografė Lauryna Liepaitė, šokėjai ir choreografai Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius, šviesų dailininkas Povilas Laurinaitis ir kompozitorius bei muzikantas Adas Gecevičius.

Menininkai siūlo pasinerti į sapną, pažaisti su savo vaizduote ir nors kartą nebijoti pasilikti sapnuose. Performansas formuojamas, kaip žaidimas su žiūrovu, įtraukiant jo mintis jį į netikėtus sapno bei realybės susidūrimus. Viso spektaklio situacijos pasibaigia ties pabudimo momentu.

Publika nukeliama į konkrečias situacijas, kuriuose dominuojanti tema yra santykiai – tiek su kitais žmonėmis, tiek ir su pačiu savimi.  Prasimanymai, subtilūs išgyvenimai persipina su sapno realybe ir tampa neatsiejamu muzikos, vaizdo ir judesio elementu.

„J. Cortazaro magiškas realizmas mus įkvėpė ir žadino vaizduotę jau seniai. Rašytojo apsakymai ypatingai vaizdingi, jie ir tapo savotiškos judesių sekos žemėlapiu, o kartu ir galimo siužeto, sapno realybės dramaturgija,” – sako šokėjai ir choreografai A. Gudaitė ir L. Žakevičius.

* nuomonės:

<…> choreografija išryškina sapno ir realybės susidūrimą, o taip pat pabrėžia įtampą tarp dviejų pasaulių – asmeninio ir išorinio. Šokis tampa nepertraukiamomis epileptiškomis konvulsijomis, kurias lydi drąsios ir galingos mušamųjų kadencijos, skambančios tarsi roko koncerte, apimančios amplitudę nuo grotesko iki dramatizmo. [Alessandro Alfieri, Persinsala Teatro]

„Žaidimas baigtas“ yra puikiai sustyguotas, subtilus, pateikiantis novatorišką šokio, muzikos ir santykių su žiūrovais sąveiką. <…> Tai spektaklis, jungiantis žadinančią jėgą ir ironiją, kūnų nuovargį ir svajonių galią, pasineriantis į mūsų gyvenimų ir didžiojo rašytojo. [Julio Cortazaro] pasaulį. [Federico Betta, Altroquotidiano]

<…> buvo galima tiesiog mėgautis choreografų ir šokėjų laisva – lyg tie blizgučių šuorai – paberiama paradoksalių, sapniškų vaizdinių seka <…> [Helmutas Šabasevičius, 7md.lt]

Estetiškas, tikslus, išbaigtas. <…> tai kolektyvinis kūrinys – galbūt, tai ir yra šio darbo, kuriame vaizdai, garsai ir judesiai sudaro darnią vienovę, recepto paslaptis. [Goda Dapšytė, dance.lt]

Rekomenduojama sapnuojantiems ryškius sapnus ir vertinantiems vizualų teatrą [Goda Dapšytė, 370]

Tai buvo nuostabu – tiek aistros, jautrumo, kūno virtuoziškumo, humoro ir ironijos. Tai tarsi mano sapnai apie Rene Magritte paveikslus, kompiuterinius žaidimus ir reivo vakarėlius viename. Kaip ir žadėta Julio Cortázaras, taip pat, buvo čia. [Olia Zhuk, Dovzhenko centro (Ukraina) kūrybos direktorė, asmeninė nuomonė]

Du šokėjai, grakščiai apsirengę trijuose šviesos kvadratuose – viskas turi savo vietą, prabėga, nuskęsta… Muzikinis takelis prasideda senoviniais trimito garsais ir baigiasi ramiu valsu. Viduryje viskas įmanoma. Tiek šokyje, tiek muzikoje. Cortázaro siurrealistinio pasaulio figūros tampa realios. [Dan Ben Ari, asmeninė nuomonė]

Ne, tai nebuvo tiesiog šiuolaikinio šokio spektaklis.

Tai buvo kažkoks Gasparo Noe filmas, kažkokia kosminė samplaika – urban kultūros, performanso meno, šiuolaikinės muzikos (ji būgnais, kompu, sintezatorium, balsu atliekama scenoje gyvai), tobulų kūnų, sarkazmo, dusinančio minimalizmo, savęs paieškų ir dar krūvos visko. [Dovilė Filmanavičiūtė, asmeninė nuomonė]

„Žaidimas baigtas” bent man judesiu ir muzika pasakojo tokias istorijas tarp žmonių ir žmonėse, kad jokių žodžių nereikėjo. O dar kokia gyva muzika ir minimalistiška, puikiai sudėliota scenografija! [Unė Kaunaitė, asmeninė nuomonė]

Vaikai, eikit ir mėgaukitės, nes čia aukštas pilotažas pagal tai, kaip įtraukė. Kitas šou vasarį, kai norėsit atsisegt tą veržiančią sagą ar mest velniop tuos nepatogius batus. Čia yra žaidimas, tik priimkit jį. [Marius Giedraitis, asmeninė nuomonė]

10 balų! [Aleksas Pozemkauskas, asmeninė žiūrovo nuomonė]

Spektaklis „Žaidimas baigtas” sužavėjo ir sukėlė daug minčių. Iki sielos gelmių. [Eglė Aidetytė, asmeninė nuomonė]

<…> idėja+judesio koncepsija+meistriškumas+garso sprendimas+įtaigumas+energetika= visuma, kuri skatina mąstyti. Išgryninti iš kasdienybės konteksto ištraukti judesio stereotipai, padauginti ir įtaigiai ištransliuoti – tai stipru ir paveiku. [Renata Miškinienė, asmeninė nuomonė]

** spektaklis apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi, Metų šokio spektaklio kategorijoje | šokėjas Laurynas Žakevičius už vaidmenį spektaklyje nominuotas Metų šokėjo kategorijoje

*** premjera: 2016 m. gruodis Menų spaustuvė (Vilnius, Lietuva) | spektaklis pristatytas Ukrainoje, Italijoje, Izraelyje, Kinijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje

DAUGIAU