ORGANUM | AUDRŲ NAKTYS | MUZIKINIS PERFORMANSAS

ORGANUM | AUDRŲ NAKTYS | MUZIKINIS PERFORMANSAS

2022 m. spalio 09 d., 16 val

Muzikinis performansas

Alla Zagaykevych, elektronika (Ukraina)

Arkadijus Gotesmanas, mušamieji

Filmas „Audrų naktys“ (1931) – paskutinysis režisieriaus Ivano Kavaleridzės (1887-1978) filmas, sukurtas Nebylaus kino epochoje. Jame persipina industrinio amžiaus mašinų romantika, senosios ukrainiečių tradicijos ir avangardinio meno kalba. Filmas prisotintas impulsyvumo, jo prieštaringa aplinka sudaro vientisą meninę erdvę.

Naudodami įvairius solo perkusijos ir elektronikos tembrus nebylaus filmo garso takeliui, Alla Zagaykevič ir Arkadijus Gotesmanas tarsi prisijungia prie meninės Ivano kavaleridzės „optikos“.

Ukrainiečių skulptorius, kino režisierius, dramaturgas, scenaristas ir kino menininkas

Ivanas Kavaleridzė sukūrė tik 9 vaidybinius filmus, tačiau jo talentas prilygsta įžymiųjų ankstyvojo kino meistrų Aleksandro Dovženkos, Vsevolodo Pudovkino ir Sergejaus Eizenšteino kūrybai . Vis dėlto Kavaleridzės filmai yra mažai žinomi, jo palikimas tebėra Ukrainos kino istorijos paraštėse.

I.Kavaleridzė debiutavo filmu “Liūtis” 1929 m., kuris vėliau dingo paslaptingomis aplinkybėmis. Filmą „Žlyva“ jis sukūrė pagautas susižavėjimo konstruktyvizmu bangos.

Vėliau dėl savo polinkio į konstruktyvizmą sulaukė labai griežtų ir prieštaringų atsiliepimų, todėl vėlesniuose filmuose Kavaleridzė palaipsniui ėmė tolti nuo avangardiškų eksperimentų. Kitas jo filmas „Perkasa” (1930) artimas epiniam kinui.

„Audrų naktys“ (1931), kaip ir vienas pirmųjų įgarsintų filmų „Koliyvščina“ (Коліївщина,1933) pasižymi novatoriška montažo technika ir vis dar linksta į konstruktyvizmą. Šie darbai sulaukė sovietų kino kritikų pasmerkimo. 1936 m. filmas “Prometėjas” sukėlė aršią diskusiją, į kurią įsijungė kritikai, menininkai ir net sovietinės kinematografijos vadovai. Stalino valdomos Ukrainos mene įsigalėjus socialistinio realizmo metodui, naujovės ir meno eksperimentai tapo neprimtini. Filmas buvo “palaidotas” B. Šumliackio straipsnyje “Paprastas ir suprantamas menas”.

4-ajame dešimtmetyje Kavaleridzė perkeltas kurti nekonfliktiškų muzikinių filmų – operų, pvz. „Natalka-Poltavka“ (1936) „Zaporožietis už Dunojaus“ (1937). Vokiečių okupacijos metais jis filmuoja „Olexa Dovbush“ (1941) ir bendradarbiauja su okupacine Vokietijos valdžia. Už tai pasibaigus karui režisierius buvo apkaltintas kolaboravimu. Tačiau Kavaleridzei buvo leista dirbti kine. Chruščiovo „atšilimo“ metais. Jis pastatė dar du filmus:„Gryhorij Skovoroda“ (1959) ir „Paleistuvė“ (1961). Šie filmai nufilmuoti senamadiška maniera būdinga jo 30-ųjų filmams, todėl netapo sėkmingi.

Šeštajame dešimtmetyje menininkas sugrįžo prie skulptūros.

Alla Zagaykevych (g. 1966 m.) – ukrainiečių moderniosios klasikinės muzikos kompozitorė, atlikėja, elektroakustinių muzikinių projektų kuratorė, muzikologė. spektaklių, operų, muzikos filmams kūrėja, tarptautinių projektų meno vadovė.

Ukrainos elektroakustinės muzikos asociacijos prezidentė nuo 2010 m.

Muzikos programos „Knygų arsenalas“ kuratorė (2017)

Britų tarybos ir Dovženko centro garso programos vadovė

Tarptautinės akustinės ir akustinės meistriškumo klasės mentorė

Muzikologinių straipsnių mokslinėje periodinėje spaudoje autorė

Ukrainos kino akademijos „Auksinė styga“ laimėtoja už geriausią kompozitoriaus darbą (2017)

Allos Zagaykevych kūrinius atliko Ukrainos nacionalinis simfoninis ir Černihivo filharmonijos orkestrai, Ukrainos kamerinės ir šiuolaikinės muzikos ansambliai “Kyiv Camerata”, “Cluster Ensemble”, “Sed Kontra” ir kiti;  Prancūzijos “Court-Circuit”, Ensemble Contemporain de Monreal, Kammersymphoniker (Austrija), o taip pat Vokietijos, Lenkijos, Šveicarijos ir JAV kameriniai ansambliai.

Bendradarbiauja su Lietuvos menininkais: performansą “Audrų naktys atliko su perkusininku Arkadijum Gotesmanu 2019 m. Odesoje; daugelį metų dalyvauja kompozitoriaus Šarūno Nako elektroakustiniuose projektuose.

Daugiau informacijos apie Allą Zagaykevych: http://cargocollective.com/mediartists/filter/Ukraine/Alla-Zagaykevych

Arkadijus Gotesmanas – universalus būgnininkas, vienas kūrybingiausių Lietuvos perkusininkų, pagarsėjęs kaip laisvosios improvizacinės muzikos atlikėjas.

 Gimė Ukrainoje, ten mokėsi muzikos. Atvykęs į Lietuvą 1979 m., įsitraukė į čionykštį muzikinį gyvenimą. Nuo 1982 m. groja profesionalioje scenoje: valstybiniame pučiamųjų orkestre „Trimitas“, ansamblyje „Oktava“. Džiazą groti pradėjo su Gintauto Abariaus trio (1982-1989).

 Nuo 1989 m. bendradarbiauja su Petru Vyšniausku (duetas „Petrarka“), 1993 m. su Petru Vyšniausku ir Viačeslavu Ganelinu susibūrė į „Trio Alliance“. Kaip solistas ir ansamblių narys grojo daugelyje Europos šalių, taip pat Azijoje, Afrikoje, JAV, dalyvavo daugybėje džiazo festivalių.

 Arkadijus Gotesmanas groja ne tik džiazą, bet ir šiuolaikinę akademinę muziką (Horatiu Radulescu, Fausto Latėno, Šarūno Nako, Viačeslavo Ganelino, Anatolijaus Šenderovo kūrinius, rašo scenarijus muzikiniams performansams ir instaliacijoms, komponuoja muziką teatrui, atlieka ją gyvai spektakliuose rengia projektus su šokėjais. Jo įkvėpimo šaltiniais tampa ir kitos meno šakos, tai liudija būgnininko išleistas solo albumas „J. Brodsky in Memoriam“, skirtas poetui Josifui Brodskui, projektas su poetu Rolandu Rastausku „Metimas“. Tarp reikšmingesnių pastarųjų metų Arkadijaus Gotesmano projektų – filmas „Susitikimas“ apie Lietuvos žydus (idėjos autorius, režisierius ir atlikėjas), spektaklis „Mano gyvenimas“ pagal Marco Chagallo eiles (idėjos autorius ir atlikėjas), nebylaus filmo „Kazanova“ įgarsinimas kartu su Čiurlionio styginių kvartetu Nacionalinės filharmonijos salėje (idėjos autorius ir atlikėjas). 2009 m. Vilniuje suorganizavo pirmąjį Pabaltijo šalyse klezmerių muzikos festivalį.