Pirmasis pasaulinio garso Suomijos kompozitorius darė taip, kaip sakė: „Aš labai domiuosi šiuolaikine muzika, nors nesimpatizuoju visoms be išimties jos tendencijoms. Jose daug eksperimentavimo ir nėra nuoširdaus jausmo“. Todėl nesunku apibūdinti Sibelijaus muziką, – ji skaidri ir galinga, rūsti ir epiška, kaip pati Suomijos didinga gamta, nuostabus liaudies dainų ir padavimų pasaulis. Jo simfonijos nenusileidžia J. Brahmso ar A. Brucknerio, nors jis būtų amžiams įėjęs į pasaulio muzikos istoriją viena vienintele septynių minučių trukmės pjese…
Įsigilinti į šią temą kartu su Viktoru Gerulaičiu, paklausyti muzikinių liudijimų šio dramatiško laikotarpio, gal ir padiskutuoti šiais, vis dar aktualiais klausimais, galėsime Muzikos magijos klubo projekte „Išsaugotos harmonijos XX amžiuje“.
1