SIRENOS’18: Vėlinės

SIRENOS’18: Vėlinės

VĖLINĖS

Varšuvos nacionalinis teatras (Lenkija)

Trukmė: 4 val.

Kalba – lenkų (su lietuviškais titrais)

Režisūra: Eimuntas Nekrošius

Scenografija: Marius Nekrošius

Kostiumai: Nadežda Gultiajeva

Muzika: Paweł Szymański

Šviesos: Audrius Jankauskas

Garsas: Rafał Barański, Mariusz Maszewski

Adomo Mickevičiaus dramos „Vėlinės“ teksto paruošimas: Rolandas Rastauskas

Vaidina: Wiktoria Gorodeckaja, Anna Grycewicz, Marcin Przybylski, Paweł Paprocki, Magdalena Warzecha, Joanna Gryga, Grzegorz Małecki, Bartłomiej Bobrowski, Katarzyna Dorosińska, Karol Dziuba, Paulina Korthals, Kacper Matula, Kamil Mrożek, Piotr Piksa, Katarzyna Pośpiech, Paulina Szostak, Adrian Zaremba, Piotr Grabowski, Szymon Nowak, Piotr Piksa, Karol Dziuba, Grzegorz Kwiecień, Kamil Mrożek, Marcin Przybylski, Robert Jarociński, Mateusz Rusin, Arkadiusz Janiczek, Kinga Ilgner

Spektaklio rodymas organizuojamas kartu su Adomo Mickevičiaus institutu, Varšuvos nacionaliniu teatru, Orlen Lietuva ir Lenkijos institutu Vilniuje.

Spektaklio rodymas surengtas kartu su Adomo Mickevičiaus institutu kaip tarptautinės programos „Polska 100“, skirtos paminėti Lenkijos Nepriklausomybės atgavimo šimtmetį, dalis. Programą finansuoja Lenkijos Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija kaip vieną iš tęstinės programos „NIEPODLEGŁA 2017–2021“ projektų.

Atšventęs 250-ies metų jubiliejų, Varšuvos nacionalinis teatras gavo kaip reta gurmanišką dovaną – Eimunto Nekrošiaus kartu su bendražygiais Varšuvos nacionaliniame teatre pastatytą spektaklį pagal Adomo Mickevičiaus „Vėlines“. Premjera iš karto sulaukė audringų teatrinės visuomenės reakcijų, atsiliepimai spaudoje buvo dviprasmiški ir aštrūs, tarsi būtų vienintelis teisingas būdas statyti Mickevičių, ir tas būdas ne visai suprantamas atvykėliui lietuviui.

Kritiškąją opiniją atsvėrė teigiami kritikų atsiliepimai, kuriuose buvo žavimasi lietuvių režisieriaus genijumi, gebėjimu „išlukštenti“ chrestomatinį kūrinį tik jam būdingomis priemonėmis ir pateikti netikėtų reikšmių puokštę. „Eimuntas Nekrošius savo teatre siekia perskaityti knygas tik iš garbingos aukščiausios lentynos. Šekspyras, Dostojevskis, Čechovas, Puškinas, Gėtė, Dantė, Gogolis, Kafka, keli Biblijos fragmentai – Jobas ir Giesmių Giesmė, pirmoji poema lietuvių kalba – Donelaičio „Metai“. Dabar dar – Mickevičius. Ir viskas. Visi jo autoriai“ – savo recenzijoje pastebi žymus lenkų teatro kritikas Łukaszas Drewniakas.

Mėnesinis lenkų žurnalas „Teatr“ pripažino „Vėlines“ geriausiu 2015–2016 metų Lenkijos teatro sezono spektakliu. Įtakingiausio Lenkijos teatro žurnalo vyriausiasis redaktorius Jacekas Kopcińskis taip pat pranešė, kad lietuvių režisieriaus sukurtam spektakliui skiriamas Konrado Swinarskio apdovanojimas. Eimuntas Nekrošius yra vienas iš nedaugelio gavusių šį apdovanojimą daugiau nei kartą. 1997 metais geriausiu sezono spektakliu buvo išrinktas jo „Hamletas“, kuris buvo pristatytas tų metų Torūnės festivalyje „Kontakt“. Be to, Eimuntas Nekrošius yra vienintelis užsienietis, kuriam skirtas Konrado Swinarskio apdovanojimas.

Poetinė Adomo Mickevičiaus drama, interpretuojama Eimunto Nekrošiaus, išsiskiria dvasingumu, apeigų galia, atsakomybės visuomenei, nacionaliniais ir egzistenciniais, bei asmenybės tragedijos aspektais. Nekrošiaus „Vėlinės“ – tai spektaklis apie tai, su kuo susiduria filosofija, menas, kultūra ir religija jau tūkstančius metų. Apie Dievo paieškas ir bėgantį laiką.

„Spektaklis ilgas, turtingas įvaizdžių – tarsi mitinės trigonometrijos lygtis, pilna nežinomųjų ir pamirštų simbolių, kurie užkabina sąmonės klausą, meta į jausmų šulinį archetipo sprogmenį ir toli palieka uždususį protą, besivejantį rebusą po rebuso, asociaciją po asociacijos,“ – savo įspūdžiais po Lenkijoje matyto lietuvių režisieriaus kūrinio lietuvių spaudoje dalinosi jo mokinė, aktorė Julija Šatkauskaitė.

Eimuntas Nekrošius. Gimė 1952 metais Pažobrio kaime Raseinių rajone. Baigė režisūros studijas Maskvoje, Valstybiniame teatro meno institute (GITIS, dabar Rusijos teatro meno akademija), Andriejaus Gončarovo klasėje. Grįžęs į Lietuvą debiutavo Valstybiniame Jaunimo teatre inscenizuodamas Shelagh Delaney pjesę „Medaus skonis“ (1977). 1991 m. jis pasitraukė iš Jaunimo teatro. Kai po penkerių metų Nekrošius grįžo į sceną jo teatrinė kalba buvo pasikeitusi. Jei aštuntajame dešimtmetyje režisierius daugiausia adaptavo prozą, tai devintajame susikaupė ties drama, metaforų paprastumas užleido vietą komplikuotoms inscenizacijoms. Tada atsirado garsieji spektakliai, kurie sudaro Lietuvos režisieriaus kūrybos aukso fondą. Lietuviškame teatre režisieriaus pelnyta vieta su niekuo nepalyginama. Jo spektaklių vis dar tiesiog laukiama. Jie tampa įvykiais. Juolab, kad didesnė premjerų dalis vyksta už Lietuvos ribų. Nekrošius dirba Austrijoje, Italijoje, Izraelyje, Rusijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Argentinoje, Meksikoje ir Jungtinėse Valstijose, režisavo Milano La Scaloje, Teatro Argentina Romoje, Teatro Massimo Palerme, Teatro Storchi Modene, Didžiajame teatre ir Nacijų teatre Maskvoje.

DAUGIAU