Vladimir Tarasov – Vytautas Landsbergis “Post Fluxus games” (Lithuania)
Vladimir Tarasov – dr, perc
Vytautas Landsbergis – poetry
Vladimir Tarasov – dr, perc
Vytautas Landsbergis – poetry
Po šiuo fluxiniu pavadinimu paslėptas unikalus projektas – muzikos ir lyrikos vakaras, kurio metu prof. Vytautas Landsbergis skaitys savo poeziją, o perkusistas Vladimiras Tarasovas ją užpildys užburiančiais perkusijos garsais.
Vladimiras Tarasovas sako, kad „tai vidiniai menininkų žaidimai, kai kūrėjai turi galimybę žaisti garsu, tekstu ir vaizdu savo malonumui. Nesistengiant įtikti žiūrovams, klausytojams ir vengiant šablonų bei standartų. O žiūrovai tampa ne tik šio vyksmo liudininkais, bet ir, žinoma, jo dalyviais.“
O prof. V. Landsbergis papildo – „Muzika visada gelbsti. Nuovargio valandą taip pat. Tai beveik geriausia poilsio forma. Galimybė perkelti save į tobulesnį pasaulį, grožio pasaulį, ir nutolti nuo varginančių dalykų. Muzika ne vargina, muzika išlaisvina. Kaip sakė muzikos mokytojas Ignas Prielgauskas: „Žavėkis, ką nors išgalvojęs.“ Reiktų žmogų skatint, kad jis būtų tas išgalvotojas, arba – kaip mūsų klasikai sakydavo – „pramaniūgas“. Pramaniūgas yra gyvas žmogus.
Muzika man yra daug. Bendriausia prasme – vartai į pasaulį, į jo supratimą, žmogaus supratimą. Į savęs paties supratimą… Tai galimybė daug ką atrasti: ko dar nežinojai, ko dar nebuvai palietęs. Be to, žinoma, tai sritis, kurioje aš daug dirbau įvairiais kitais atžvilgiais, kur yra įvairių padarytų ir dar nebaigtų darbų, bet ne jie man yra svarbiausi. Kartais pamąstydavau apie muziką – kaip apie pasaulio modelį, apie jo esmės išraišką pačiu švariausiu, gražiausiu būdu. Tai ne nauja mintis. Apie tai gudresni už mane žmonės kalbėjo susivokę jau labai senoj senovėj.“
Vincent Courtois – François Corneloup (France)
Vincent Courtois – cello
François Corneloup – baritone sax
Vincent Courtois – cello
François Corneloup – baritone sax
Šie muzikantai yra groję „Vilnius Jazz“ scenoje kituose projektuose: V. Courtois – solo (2018 m.), F. Corneloup‘as – prancūzų kontrabosininko Henri‘o Texier kvartete (2017 m.). Dabar iškilios prancūzų džiazo asmenybės suvienys savo talentus duete.
Menininkų įsitikinimu, tai – esmingiausia muzikinio bendradarbiavimo forma. V. Courtois violončelė ir F. Corneloup‘o baritoninis saksofonas tobulai papildo vienas kitą spontaniškoje, kupinoje permainingų nuotaikų ir staigmenų muzikinėje kelionėje.
Vincent‘as Courtois yra vienas iš nedaugelio violončelės didmeistrių džiaze. Jis groja šiuo instrumentu nuo šešerių metų ir studijavo klasikinę violončelę Paryžiaus konservatorijoje. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje pradėjęs groti su Didier Levallet‘u, Dominique‘u Pifarely‘u bei Christianu Escoudé, jis atrado džiazą ir improvizacinę muziką.
Klasikinis išsilavinimas suteikė violončelės virtuozui puikius profesinius pagrindus ir nepriekaištingą grojimo techniką. V. Courtois muzikavime paradoksaliai dera laisvė ir įstabus tikslumas, dėmesys detalėms.
1990-aisiais violončelininkas įkūrė savo džiazo kvartetą, vėliau įsiliejo į grupes „Pendulum Quartet”, „Tukish Blend”, „Zebra 3″, F. Corneloup‘o septetą, grojo įvairiuose trio ir Rabiho Abou-Khalilo grupėse. 2006-aisiais subūrė kitą džiazo kvartetą su Jeanne Lagt, Marcu Baronu ir Francois Merville‘u, 2010-aisiais – grupę WAT. Dažnais jo scenos partneriais tapo klarnetininkas Louisas Sclavisas, trombonininkas Yvesas Robert‘as, pianistas Sylvie Courvoisier, saksofonininkas Michelis Portalas.
Jau kelis dešimtmečius V. Courtois koncertuoja ir solo, o solinius albumus leidžia nuo 1990-ųjų. Jie sudaro nemenką artisto gausios diskografijos dalį.
Violončelininkas sėkmingai reiškiasi ne tik džiaze. Jis sukūrė muziką „Cezariu“ apdovanotai ir „Oskarui“ nominuotai animacinei juostai „Ernestas ir Selestina“, įrašė kartu su H. Texier garso takelį Bertrand‘o Tavernier filmui „Šventoji Lola“, dalyvavo kino ir teatro projektuose kartu su Louisu Sclavisu, bendradarbiavo su literatais ir fotografais.
Džiazo scena V. Courtois suvedė su visa plejada įžymybių, tarp jų – Pierre‘u Favre, Jimu Blacku, Tomasu Stanko, Dave‘u Douglasu, Joachimu Kuhnu, Dave‘u Hollandu, Michel‘iu Petrucciani, Gérardu Marais, Rita Mitsuko, Johnu Greavesu, Marilyn Crispell, Joëlle Léandre, Geraldu Cleaveriu, Ikue Mori.
François Corneloup‘as yra savamokslis saksofono talentas. Improvizavimo įgūdžius jis pradėjo kaupti meistrų džiazo dirbtuvėse ir pamažu tvirtai įsiliejo į prancūzų džiazo elitą. Anot kritikų, F. Corneloup‘as mėgsta muzikuodamas pavojingai priartėti prie savo galimybių ribos ir tarsi grumtis su savimi.
Šio artisto raiškos paletė – nuo duetų iki orkestrų. 1986 m. jis subūrė savo pirmąjį kvartetą, po kelerių metų prisidėjo kuriant kolektyvą „Incidences“, vėliau vadovavo dar ne vienam kvartetui, subūrė savo trio, „The Calligraphers Orchestra“, grojo H.Texier ir Hélène Labarrière kvartetuose, D. Pifarély‘o ansamblyje „Dédales“.
F. Corneloup‘o projektuose dalyvauja Sylvainas Kassapas, H. Labarrière, D. Pifarély, Franckas Tortiller, Marcas Ducret, Ericas Echampard‘as ir daugelis kitų ryškių džiazo kūrėjų.
2010 metais menininką už nuopelnus Prancūzijos kultūros ministerija apdovanojo Meno ir literatūros ordinu („Odre des Arts et des Lettres“).
Alister Spence – Tony Buck (Australia)
Alister Spence – piano
Tony Buck – drums, percussion
Du smalsūs, saviti improvizuotojai jau kelis dešimtmečius kuria savo ryškias karjeras, o dueto debiutinis albumas „Mythographer“ pasirodė 2022 m. ir buvo pripažintas „New York City Jazz Record“ Metų albumu.
Šie plataus akiračio, sukaupę turtingą muzikos žodyną menininkai randa bendrą kalbą, kad ir kur juos nuvestų įkvėptos improvizacijos.
Šie plataus akiračio, sukaupę turtingą muzikos žodyną menininkai randa bendrą kalbą, kad ir kur juos nuvestų įkvėptos improvizacijos.
Pianistas, kompozitorius, filosofijos daktaras Alisteris Spence’as per savo įspūdingą karjerą įsitvirtino kaip įtakinga Australijos ir tarptautinė džiazo bei improvizacinės muzikos figūra. Įvairūs talentai suvedė muziką su iškiliausiais šiuolaikinės muzikos, improvizacijos, kino ir teatro atstovais gimtinėje, Japonijoje, Škotijoje, Švedijoje ir JAV.
Nuo 2008-ųjų jis muzikuoja su garsiu japonų pianistu ir kompozitoriumi Satoko Fujii ir jo orkestrais, rašo jiems muziką. Tandemas sukūrė projektų su japonų trimitininku Natsuki Tamura ir būgnininku Ittetsu Takemura. A.Spence’as dažnai koncertuoja ir įrašinėja muziką taip pat su škotų saksofonininku Raymondu MacDonaldu, kanadiečiu kontrabosininku Joe Williamsonu ir švedų būgnininku Chrisu Cantillo.
Jis bendradarbiavo su Michiyo Yagi, Barre Phillipsu, Myra Melford, Marku Heliasu, Andy Sheppardu, Jimu O’Rourke, Bernie McGannu, Chrisu Abrahamsu, Don Burrowsu, Dale’u Barlow, Phillipu Slateriu, Archie Roachu, Edu Kuepperiu ir daugeliu kitų scenos korifėjų.
Vis plačiau garsėja svetur jo trio su Lloydu Swantonu ir Toby Hallu, išleidęs aštuonis albumus, gastroliavęs JAV, Kanadoje, Japonijoje. Alisteris pasižymėjo ir kaip garsios grupės „Clarion Fracture Zone“, gyvavusios 15 metų, vienas įkūrėjų ir kompozitorius. Jis taip pat yra grupės „Wanderlust“ ir „Australian Art Orchestra” senbuvis bei kompozitorius, koncertuoja su grupe „Sensaround“.
Menininko diskografijoje – daugiau kaip 40 albumų, kurių daugelis buvo nominuoti arba laimėjo Australijos įrašų industrijos apdovanojimus, o įgroti su užsienio kūrėjais albumai daug sykių pelnė aukščiausius tokių leidinių, kaip „The Wire“ ir „Jazzwise“ (JK), „New York City Jazz Record“ (JAV), „Music Magazine“ (Japonija), „Jazz Forum“ (Lenkija) įvertinimus. Dvidubą solinį pianisto albumą „New York City Jazz Record“ išrinko 2020-ųjų geriausiu.
A.Spence’as taip pat rašo muziką filmams ir teatrui, sukūrė garso takelius žinomų kino režisierių Ivano Seno, Tomo Zubrycki, Allano Collinso, Tomo Murray‘aus darbams.
Menininko maršrutai driekiasi per Europą, Aziją ir Kanadą. 2009 m. jis jau lankėsi ir Lietuvoje – koncertavo festivalyje „Vilnius Jazz“ su J.Williamsonu ir Ch.Cantillo.
Tony Buckas yra vienas kūrybingiausių Australijos meno eksporto ryklių, įaugęs į tarptautinę improvizuotojų ir naujosios muzikos bendruomenę. Būgnininkas, perkusininkas, gitaristas, video- kūrėjas ir prodiuseris dalyvauja įvairiausiuose projektuose, bet ypač yra žinomas kaip trio „Necks“ narys. 2019 m. šiai grupei įteiktas Australijos APRA apdovanojimas už nuopelnus Australijos muzikai. T.Bucko veikla daug kartų įvertinta nacionaliniais apdovanojimais.
Karjeros pradžioje šis menininkas daug laiko praleido Japonijoje, ten muzikavo su Otomo Yoshihide and Kato Hideki, o 9-ojo dešimtmečio viduryje persikėlė į Europą. Jis gastroliavo ir įrašinėjo muziką su Jonu Rose’u, Johnu Zornu, Tomu Cora, Philu Mintonu, Evanu Parkeriu, Johnu Surmanu, Lee Ranaldo, Cliffordu Jordanu ir kitais improvizacijos grandais.
Dabartiniai T.Bucko projektai – „Spill“ su Magda Mayas, „Das B“ su Mazenu Kerbaj, M. Mayas ir Mike‘u Majkowskiu, VELUM su Johnu Butcheriu ir M.Mayas, trio „Glacial“ su niujorkiečiais Davidu Watsonu ir Lee Ranaldo, duetas su Axeliu Doerneriu.
Menininkas taip pat kuria video-, šiuo amplua prisistatė Tokijuje, Belfaste, Berlyne, Niujorke, Sidnėjuje.
Perkant 10 ir daugiau bilietų galite kreiptis: [email protected]
Durys atidaromos: ~18:30
Renginio trukmė: ~3:00
Pertraukos: yra
Vaikai įleidžiami nemokamai: ne
Amžiaus cenzas: nėra
Nuolaidos: netaikomos