ČIURLIONIO ERDVĖS

Medijų opera „Čiurlionio erdvės: žalčio kelias“

Medijų operos autoriai – Audronė Žigaitytė ir Mantas Bartusevičius. Spektaklis kuriamas pagal Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą, pasitelkiant šiuolaikines vaizdo, šviesos ir erdvinio garso priemones. Tai pasaka be žodžių, kurioje per mitologinius ženklus, judesį ir muziką atsiskleidžia žalčio – gyvybės, virsmo ir kelio – simbolika.

Spektaklio vizualinėje dramaturgijoje panaudota daugiau kaip 200 Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tapybos darbų, tampančių aktyvia meninio pasakojimo dalimi.

Muzikinį audinį sudaro skirtingų Čiurlionio kūrybos laikotarpių ir žanrų opusai: harmonizuota lietuvių liaudies daina „Sutems tamsi naktužėlė“ (atlieka Vilniaus sakralinės muzikos choras ADORAMUS, vadovas Imantas Jonas Šimkus); Kvarteto pirmosios dalies fragmentas (aranžavo Vilhelmas Čepinskis, atlieka Šiaulių kamerinis orkestras SOLARIS, diriguoja V. Čepinskis); simfoninių poemų „Miške“ ir „Jūra“ fragmentai bei kantata „De Profundis“. Atlieka Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Juozas Domarkas) ir Kauno valstybinis choras (meno vadovas Petras Bingelis), diriguoja Juozas Domarkas.

 „Čiurlionio erdvės: Žalčio kelias“ jungia muziką, vaizdą ir šviesą į vientisą dramaturginę patirtį, kurioje klasikinis kultūros paveldas aktualizuojamas šiuolaikinio medijų teatro kalba. Spektaklis gimė kaip bandymas ne iliustruoti, bet iššifruoti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pasaulėvaizdį – jo muzikos, tapybos ir mąstymo sandūroje slypinčią kosminę logiką. Kurdami operą ieškojome Čiurlionio paveikslų ir muzikinių struktūrų fragmentų vidinės jungties. Ta jungtimi tapo žaltys – ne kaip folklorinis personažas, bet kaip mitologinė baltų pasaulėvaizdžio ašis, atverianti Čiurlionio kūrybos kosmologiją.