BARBARAI. Rež. Árpád Schilling

Pagal J. M. Coetzee romaną „Barbarų belaukiant“ 

Režisierius: Árpád Schilling 
Scenarijaus autorius: Árpád Schilling 
Scenografė ir kostiumų dailininkė: Renata Valčik 
Kompozitorius ir dainų tekstų autorius: Martynas Bialobžeskis 
Šviesų dailininkas: Eugenijus Sabaliauskas 
Režisieriaus asistentas: Matas Makauskas 
Scenarijų iš vengrų kalbos vertė: Asta Paulauskytė 
Vaidina: Kristina Andrejauskaitė, Martynas Berulis, Ignas Ciplijauskas, Matas Dirginčius, Giedrė Giedraitytė, Sergejus Ivanovas, Rūta Jonikaitė, Ina Kartašova, Karolis Kasperavičius, Aleksas Kazanavičius, Viktorija Kuodytė, Valentinas Masalskis, Janina Matekonytė, Dalia Morozovaitė, Lukas Petrauskas, Aušra Pukelytė, Gintautė Rusteikaitė, Matas Sigliukas, Saulius Sipaitis, Gediminas Storpirštis, Dovilė Šilkaitytė, Vytautas Taukinaitis, Neringa Varnelytė 

 

Vengrų teatro režisieriaus Árpádo Schillingo antrasis pastatymas Jaunimo teatre – pagal šiuolaikinės literatūros klasiko, Nobelio literatūros premijos laureato Johno Maxwello Coetzee romaną „Barbarų belaukiant“.

 

1980-aisiais pasirodžiusiame romane pirmuoju asmeniu pasakojama anoniminės Imperijos aukšto valstybės tarnautojo Teisėjo istorija.  

 

Senstantis vyras siekia gyventi ramų gyvenimą ir nesikiša į Imperijos politiką. Iš „barbarais“ pramintų taikių stepių klajoklių atimtose žemėse įkurtame mažame pasienio mieste jis vykdo teisingumą ir laisvu nuo darbo metu tenkina savo slaptas aistras moterims bei archeologiniams tyrinėjimams. Tačiau vieną dieną į Teisėjo rankas patenka kareivių sučiuptų dviejų „barbarų“ – tėvo ir jo nepilnametės dukters – byla. Tėvą kareiviai nužudo dukters akyse, o ją pačią žiauriai kankina. Gailestis suluošintai merginai perauga į tėvišką globą, sužadinančią pamirštus jausmus.

 

Romane tarsi matuojamos žmogiškumo ribos ir klausiama, kas gi yra tikrieji barbarai: negailestingai persekiojami ir kankinami vietiniai stepių gyventojai klajokliai žemdirbiai, žvejai ir amatininkai ar jų kančioms abejingi patys eiliniai miestiečiai ir juos sauganti Imperijos kariuomenė? 

 

Árpádas Schillingas teigia: Romane „Barbarų belaukiant“, kaip ir daugelyje kitų savo knygų, J. M. Coetzee visų pirma rašo apie savo patirtį Pietų Afrikos Respublikoje, apie vakarietišką baltųjų imperiją ir jos santykį su vietiniais juodaodžiais šalies gyventojais, apie Vakarų pasaulio kolonijinę politiką Artimuosiuose Rytuose, Pietų Amerikoje arba Šiaurės Afrikoje. Tačiau šiandien į kovą prieš „barbarus“ pakilo Rytų imperija, šiandien jie bombarduoja namus ir naikina žmones.

 

Bet nesvarbu, ar kalba apie Vakarus, ar apie Rytus, – kiekvienoje fronto linijoje yra koks nors pasienio miestelis, kuriame paprasti, dievobaimingi žmonės gyvena savo kasdienį gyvenimą ir galvoja, kad karo baisumai juos aplenks, nes jie yra padorūs, niekuo dėti piliečiai. Bet niekuo dėtų nebūna. Nebent vaikai. Miestelis, miestiečių bendruomenė yra įvykių centre, kai užverda konfliktas tarp barbarus užkariauti pasišovusios kraugeriškos Imperijos ir jos žiaurumui besipriešinančio individo – tipinio intelektualo. 

 

O kas yra barbarai? Turiu dvi hipotezes: arba barbarai apskritai neegzistuoja ir visas šis konfliktas yra tik ironija persmelktas liūdnas pokštas, arba barbarai esame mes visi, nes mes visi žmonės.