All in a garden green. Banchetto musicale

All in a garden green. Banchetto musicale

All in a garden green
Purcellas ir Playfordas: kompozitoriaus ir leidėjo bendradarbiavimas
Ansamblis LE TENDRE AMOUR Ispanija
Nina Åkerblom-Nielsen – sopranas
Sébastien Perrin – skersinė fleita
Kathryn Elkin – obojus
Adriana Alcaide – smuikas
Lixsania Fernández – viola da gamba
Esteban Mazer – klavesinas
Krishnasol Jiménez – teorba

XVII a. viduryje Londonas nebuvo klestintis miestas – jis buvo suniokotas maro, gaisrų, kentė nuo politinių susidorojimų. Tačiau muzikos gyvenimas čia vyko. Daug užsakymų turėjo Johnas Playfordas, vienas populiariausių to meto Londono leidėjų. Savo karjerą jis pradėjo, išleisdamas nedidelę knygutę su populiariais anglų šokiais ir dainomis – ji netrukus tapo tokia populiari, kad, vis papildant naujais muzikos kūriniais, šis rinkinys susilaukė 16 leidimų. Playfordas vertino visokią muziką, spausdino įvairių žanrų kūrinius. Netrukus beveik kiekvienas kompozitorius Londone, žymus ar nežinomas, stengėsi savo kūrinius leisti pas Playfordą. Jis vėliau publikavo ir didžiausio anglų kompozitoriaus Henrio Purcello muzikos rinkinius.

Muzikos gyvenimas tuomet buvo itin įvairialypis, gal net chaotiškas. Tačiau iš šio chaoso gimė melodijos, išlaikiusios laiko išbandymą. Playfordo šokių knygos, vadinamos „ The Dancing Master” , yra didžiausias XVII a. anglų instrumentinių melodijų šaltinis. Tačiau jei atliktume melodijas taip, kaip jos išspausdintos, nebūtų įdomu. Kaip džiazo schemoje, Playfordas pateikia vien melodiją – visa kita, kaip buvo įprasta tais laikas, nebuvo užrašoma. Čia ir glūdi didysis interpretavimo iššūkis – kaip atkurti neužrašytas partijas.
Vienas iš būdų, kaip kurti dainą, yra komponavimas „nuo viršaus į apačią”, kai turi melodiją. Kitas būdas – atvirkščiai, paimti boso partiją, kuri kartojama daug kartų ir viršutines melodines linijas improvizuoti, jas varijuojant. Ilgos natos dalijamos į trumpesnes ir dar trumpesnes vertes, vis smulkėjant faktūrai, kol tema vėl pasirodo dainos pabaigoje. Toks komponavimo būdas Anglijoje buvo vadinamas „divisions” („dalijimu”), kadangi natos tarsi „dalydavosi” virš boso linijos. Pagrindinė šio koncerto mintis – laiko dalijimas; ne vien muzikine prasme, bet ir gyvenimo laiko – su metų laikų kaita. Kelionė metų ciklu pagrįsta ir kelione per tonacijas kvintų ratu, kiekvienoje koncerto „metų laikų” dalyje ieškant savos prasmės.
Koncertui parinkti instrumentai taip pat neatsitiktinai. XVII a. pradžioje Anglijos karalius Karolis II iš tremties Prancūzijoje grįžo į tėvynę, parsiveždamas ir naujų žemyne paplitusių muzikinių madų. Taip į Angliją atkeliavo naujamadiškas instrumentas obojus arba nauja idėja, kad smuikas gali skambėti ir rūmuose, ir bažnyčioje. Neabejotina, kad ir Purcellas, ir kiti jo amžininkai buvo paveikti šių naujų vėjų, todėl tarp ansamblio instrumentų – Anglijai tipiškų fleitų, klavesino, violos da gamba ir liutnios – girdėsime obojų ir smuiką.

Le Tendre Amour” – entuziastingų muzikantų grupė, siekianti mūsų dienų klausytojams patraukliai atlikti XVII a. pabaigos ir XVIII a. muziką. Ano meto instrumentai, kūrybiškai pasirenkamas repertuaras ir muzikalumas derinami su nuostabaus grožio muzika, jos dvasia ir emocijomis. Ansamblis gyvuoja Barselonoje, tačiau jo nariai kilę iš Prancūzijos, Ispanijos, Argentinos, Belgijos, Švedijos, Brazilijos ir JAV. Dar neilgai gyvuojantis ansamblis jau koncertavo svarbiuose tarptautiniuose senosios muzikos festivaliuose Europos šalyse, Meksikoje, neseniai debiutavo prestižiniame „Styriarte” festivalyje Austrijoje. Pasisekimo susilaukė ne viename renginyje ansamblio pristatyta žydų baroko muzikos programa. Praėjusiais metais pasirodė pirmoji jų kompaktinė plokštelė su prancūzų religinių kantatų įrašais.

DAUGIAU