“Dėdė Vania”

Antonas Čechovas

DĖDĖ VANIA

Režisierius: Algirdas Latėnas

Trukmė: 3 val. 30 min.

Scenografas – Gintaras Makarevičius

Kostiumų dailininkė – Daiva Urbonavičiūtė

Kompozitorius – Faustas Latėnas

Premjera – 2005 gegužės 24 d.

Vaidina:

Aldona Bendoriūtė

Aušra Pukelytė

Kristina Andrejauskaitė

Evaldas Jaras

Rolandas Kazlas

Nerijus Gadliauskas 

Vytautas Taukinaitis 

Laima Štrimaitytė 

Ignas Ciplijauskas

Sergejus Ivanovas

Režisierius Algirdas Latėnas savo, kaip menininko, pasaulėjautai atskleisti pasirinko  žymaus XIX a. pab. rusų dramaturgo, prozaiko, apsakymų meistro Antono Čechovo kūrinį. Pasak Algirdo Latėno, Lietuvoje šis autorius statytas daug kartų, bet Čechovo negali būti per daug. Spektaklių kūrėjai atranda savo kelius, sudėlioja jiems svarbius akcentus. Latėno įsitikinimu, Čechovo pjesės dažnai statomos todėl, kad šis rašytojas – arti žmogaus. Jaunimo teatro “Dėdės Vanios” kūrėjai tai ir norėtų pabrėžti. “Mums rūpėjo, kaip šių dienų apnašos veikia žmogaus sielą, kaip jis bando joms atsispirti, kartu stengdamasis spręsti asmenines problemas”, – sako režisierius.

Subūręs talentingų aktorių komandą  režisierius bando atskleisti sudėtingus ir nevienareikšmiškus žmonių santykius. Visi herojai unikalūs. Jie kupini savitų išgyvenimų, kančių, paslapties, individualios filosofijos. Išorinio siužeto čia beveik nėra. Vaizduojama vienos šeimos kasdienybė.  Žavi, kerus aplink skleidžianti Aldonos Bendoriūtės Jelena Adrejevna, nelaiminga, bet stipri jaunutė aktorės Aušros Pukelytės Sonia, jos besąlygiškai mylimas, nuolat kenčiantis aktoriaus Evaldo Jaro Dėdė Vania nuolat konfliktuoja su Rolando Kazlo sukurtu linksmuoliu šeimos draugu, gydytoju Astrovu. Toks pagrindinis spektaklio ketvertukas tapo nelaimingos meilės, gyvenimo beprasmiškumo, amžino laukimo ir nerimo pranašais. Herojai nežino kaip gyventi ir kuo gyventi. Bet jie tiki, pasiduoti nevalia. Visados tik į priekį, tik pirmyn…