Dianos Šarakauskaitės knygos pristatymas

Birželio 8 d., trečiadienį, 18 val. V. Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje (Tauro g. 10-3, Vilnius) įvyks Dianos Šarakauskaitės eilėraščių knygos „medžiai mano tėvai” pristatymas. JAV gyvenančios poetės publikacijos spausdinamos „Metuose”, „Šiaurės Atėnuose”, „Nemune”, „Poezijos pavasaryje”, JAV lietuvių spaudoje. 2007 m. D. Šarakauskaitė tapo JAV LB kultūros tarybos poezijos konkurso laureate. Poetės eilėraščiuose pasirodo socialinės istorinės realijos, nykstantys kraštovaizdžiai ir besikeičiantis atsakomybę už namus praradusio žmogaus veidas.
Eilėraščių knygos pristatyme dalyvaus „Šiaurės Atėnų” redaktorė, prozininkė, eseistė, poetė Giedrė Kazlauskaitė, literatūrologas Virginijus Gasiliūnas, vakarą ves literatūros kritikas, leidyklos „Homo liber” redaktorius Vilius Gužauskis, eiles skaitys aktorė Irena Jankutė. Fleita gros Justina Orlovskytė, kanklėmis – Aistė Bružaitė.
Diana trumpai apie save:
Aš gyvenu, keliuosi, atlieku pareigas, esu save išrovęs augalas – ir net skųstis negaliu. Dabar jau manau, kad man visur būtų emigracija, aš negaliu susitaikyti ir su daugybe svetimų Lietuvos veidų, kokia ji yra dabar. Esu likimų surinkėja, niekam nereikalingų pasakojimų klausytoja, man norisi, kad šioje žemėje po žmogaus išgyvento laiko liktų šviesos ruožas, aš užmirštu daugybę svarbių dalykų, bet renku ir tausoju atokvėpius, atrinkinėju ir susiuvinėju išmestus žodžius. Kiekvienas turime savo poezijos protėvius, įdėmus skaitytojas ir kritikas gali atkapstyti. Mano kartos žmonėms buvo labai svarbūs išeivijos rašytojai, Nyka. Jis išardė mūs žodynus, pervedė mus į kitus kultūrinius ir semantinius plotus, keitė mūsų mąstymą, mokė talpumo, taupumo. Oskaras Milašius, Vytautas Bložė, Sigitas Geda, Nyka Niliūnas buvo autoriai, kuriuos skaičiau. Dzūkų kalba yra mano drobė ant kurios aš noriu piešti vaizdą. Kaip Nyka sakė: ir aš neturiu tėvynės, motinos, idėjos… Kalba yra vienintelė vieta, kur aš susikviečiu savo neesančius mylimus žmones, atsipina istorijos klausimai, grįžta rimtis ir ramybė, kurioje aš reiškiu savo teisę į žodžio gyvenimą. Tragiška neturėti tėvynės. Tragiška yra pasirinkti tėvynės neturėjimą. Tragiška yra auginti vaikus su perskelta savimone. Rašymas yra mano palikimas, liudijimas, kad taip aš rinkausi stovėti žmogiškumo pusėje.
Gimiau Veisiejuose. Druskininkuose baigiau vidurinę ir dailės mokyklas. Mokiausi Vilniaus universitete Filologijos fakultete. Dirbau Vilniaus Rašytojų muziejuje, „Atgimimo” laikraštyje, Parlamente. Amerikoje baigiau Montessori studijas, dirbu su skurdžiai gyvenančiais vaikais.
Renginys nemokamas.