Dviejų dalių “Teatrono” komedija “Juoko akademija”

Šios žymaus japonų dramaturgo ir scenaristo Koki‘o Mitani‘o pjesės veiksmas vyksta 1940 metų rudenį Japonijoje. Jaunas dramaturgas apsilanko pas cenzorių, kurio pareiga – neleisti nieko politiškai nekorektiško ar draudžiamo į prieškarinę plačiąją visuomenę. Ne gana to paaiškėja, kad šis cenzorius turi išankstinį nusistatymą prieš komedijas. Jaunasis autorius tikisi gauti leidimą savo pjesės statymui prieš pradedant ją repetuoti, tačiau cenzorius kasdien ieško ir randa vis naujų priekabių, taip ne tik trukdydamas darbui, bet ir siekdamas uždaryti autoriaus trupę – „Juoko Akademiją“. Autoriui vėl ir vėl tenka perrašinėti pjesę ir tai kas prasidėjo kaip žiaurus pasityčiojimas – vis labiau tobulino mažavertę komediją Šia pjese dramaturgas nesiekė parodyti blogosios cenzūros pusės prieškarinėje Japonijoje. Iš tiesų K.Mitani norėjo parodyti, kaip kūrinys gali tobulėti kitų žmonių dėka – tuo pačiu įrodė, kad kūryba nepriklauso tik vienam žmogui. Todėl ir pastatyme atsirado nerašytas veikėjas – Viltis – kuri taip pat nepriklausoma nė vienam iš kitų veikėjų, o yra bendra, įgijusi savo nuosavą charakterį. Kūrybos džiaugsmas, suvokimas, vienas kito supratimas, išklausymas, kad ir ne greitai įgyjamas, naujų, tikrų vertybių atradimas, kai jau valdžia ar įstatymai pralaimi žmogiškumui – visos šios pakylėtos nuotaikos – spektaklio varomoji jėga.