„Europos pjesių skaitymai” Salomėjos byla
Petr Kolečko (Čekija)
„Europos pjesių skaitymai” SALOMĖJOS BYLA
Režisierius: Tomas Jašinskas
Trukmė: 1 val.
Aktoriai: Toma Gailiūtė, Sigutė Gaudušytė, Linas Lukošius, Igoris Reklaitis ir Simona Šakinytė.
Petr Kolečko (g. 1984) – jaunosios kartos dramaturgas, parašęs apie 17 pjesių teatrui. Šiuolaikiškų tekstų scenai autorius studijavo dramaturgiją Prahoje, Scenos menų akademijoje. 2004 m. pjesė „Be orientacijos” tapo pirmuoju P. Kolečko kūriniu, pastatytu profesionaliame teatre „Na Prádle”. Toliau sekė komedija „Britney Goes to Heaven”, kurios sėkminga, nemažai diskusijų sukėlusi premjera įvyko Petro Bezručo teatre, Ostravoje. 2007 m. realybės šou parodijuojanti pjesė buvo išversta į anglų ir lenkų kalbas bei pristatyta Niujorko ir Krokuvos teatruose. Kelios kitos pjesės dar studijų metais buvo pastatytos Scenos menų akademijai priklausančiai teatro studijai DISK.
2008 m., laimėjęs rezidentūros stipendiją „Karališkame teatre” („Royal Court Theatre”), P. Kolečko išvyko į Londoną, kuriame pabaigė graikų teatro elementais papildytą komediją „Dievai nežaidžia ledo ritulio”. Nuo 2009 m. P. Kolečko yra vienos įdomiausių Prahos kultūrinių erdvių „A studio Rubín” meno vadovas. Čia jau yra pastatytos penkios autoriaus pjesės, iš kurių „Salomėjos byla” buvo nominuota Alfredo Radoko prizui.
Salomėja yra šešiolikmetė naftos magnato duktė ir gali turėti viską, ko tik jos išlepinta širdis geidžia. Jos tėvas Herodas, erotiškai pamišęs dėl savo dukters, yra linkęs tenkinti kiekvieną jos įgeidį. Vienintelis dalykas, kurio negali suvilioti Salomėjos turtai, yra benamis Jochanaanas, kenčiantis nuo apokalipsinių vizijų ir cituojantis Bibliją magnato sode. Kai Jochanaanas atsisako pabučiuoti Salomėją, ši nusprendžia atkeršyti ir reikalauja Jochanaano galvos savo gimtadienio šventėje.
Tomas Jašinskas: Dramaturgo Petro Kolečko pjesė „Salomėjos byla” mane sudomino dėl savo plačių galimybių atidengti visuomenės ydas, slaptas, kiekvieno galvoje slypinčias nuodėmes.
Tuo pačiu pjesės kalba turi savybę visuomet išlaikyti dvi dimensijas. Čia persipina Oskaro Vaildo „Salomė”, frigidiškas grožis, vartotojiškos visuomenės ydos. Visa tai sudaro bylą, kurią sunku, bet įdomu spręsti.
