Gabrielė Vilkickytė | Filharmonija

grodama akustinį koncertą neturiu už ko pasislėpti, nuogos visos mano natos, nuotaikos, geri arba prasti bajeriai, tad stengiuosi kuo anksčiau koncerto eigoje atsipalaiduoti, pasijusti saugi, nes nuo to visos natos, nuotaikos ir bajeriai tampa tik geresni. mano įsiklausytojai labai jautrūs dėmesingi žmonės, tad jei ateičiau pasistačiusi sieną, jie iškart pajustų. 

kadangi lig šiol filharmonijoje esu pasirodžiusi tik su merginų choru, kuriame dainavau, pirmiausia tai man reiškia palikti penkiadešimt devynias merginas užnugary ir žengti į šią sceną vienai – pirmą kartą. jaučiu didžiulę atsakomybę, ištiesintą stuburą ir galimybę groti labai, labai puikiu fortepijonu.

pavasaris, žadinti pradedantis giliai įsižiemojusį Vilnių, primins apie galimybę gimti iš naujo ir pačiam. nes kartais sunku patikėti, kad galėtum išlįst lauk iš savo žiemos miego, kuris kartais trunka ir daugybę metų.