Gaudeamus omnes. Banchetto musicale
Gaudeamus omnes
Iš XVI amžiaus gatvės ansamblių repertuaro
Ansamblis CAPELLA DE LA TORRE Vokietija
Katharina Bäuml – šalamaja, pomeris, dulčianas
Bernhard Stilz – pomeris, dulčianas
Detlef Reimers – trombonas
Annette Hils – bosinis dulčianas, išilginės fleitos
Peter A. Bauer – mušamieji
Iėjimas iš anksto užsiregistravus
Į ansamblį „Capella de la Torre” 2005 m. susibūrė muzikantai, kurie veikiai pelnė istorinio atlikimo specialistų vardą. Ansamblio tikslas – profesionaliai ir gyvai perteikti klausytojams turtingą viduramžių ir Renesanso muzikos palikimą, kuris, deja, ilgai buvo nepelnytai užmirštas.
Pavadinimas „de la Torre” turi dvejopą reikšmę. Ansamblio repertuaro pagrindą sudaro muzika senoviniams pučiamiesiems instrumentams, tokiems kaip šalamaja, pomeris, dulčianas, trombonas ir cinkas. Šių instrumentų ansamblis tuomet būdavo vadinamas „capella alta”. XVI a. pradžioje savo garsųjį kūrinį „Danza alta” tokiai sudėčiai parašė žymus ispanų kompozitorius Francisco de la Torre. Greta šios ansamblio pavadinimo prasmės, atiduodančios pagarbą ispanų muzikos kūrėjui, antroji prasmė gali būti suprantama ir pažodžiui: „de la Torre” reiškia „iš bokšto” ir apibūdina pučiamųjų instrumentų grupę (ispaniškai ministriles), muzikuojančią bokštuose ar balkonuose švenčių ar kitų oficialių progų metu. „Torres de los Ministriles” daugelyje Ispanijos miestų dar galima išgirsti ir mūsų dienomis.
„Capella de la Torre” neapsiriboja vien ispanų kompozitorių kūriniais, tačiau taip pat groja ir kitų Europos kraštų muziką pučiamiesiems. Ansamblis siekia įkvėpti gyvybę senosioms įvairių tautų „ministriles”, „piffari” ir „Stadtpfeiffer” tradicijoms. Jis – vienas iš retų kolektyvų ir Vokietijoje, ir pasaulyje, kurie domisi istoriniais dviejų liežuvėlių instrumentais.
XVI amžiuje ir XVII a. pradžioje, plėtojantis grynajai instrumentinei muzikai, gatvės muzikantų ansambliai vaidino ypač svarbų vaidmenį. Įprastą jų sudėtį, remiantis ano meto šaltiniais, dažniausiai sudarė pučiamieji instrumentai – jais ir grindžiama „Capella de la Torre” instrumentuotė, kartais papildoma vokalu, fleitomis, vargonais ir liutnia. Jei iki tol tokių ansamblių repertuarą daugiausia sudarė grynai instrumentinė šokių muzika, per XVI amžių jis gerokai prasiplėtė. Buvo atliekamos ne vien instrumentinės kompozicijos, sukurtos specialiai šventėms, bet ir daugybė vokalinių motetų ir madrigalų. Tai patvirtina ir vokalinės muzikos šaltiniai, kaip Lermos kodeksas ar Graco dvaro kapelai priklausęs rankraštis, dabar saugomas Regensburgo centrinėje bibliotekoje.
