I-oji keramikos bienalė

Konkurso būdu į parodą iš daugiau kaip septyniasdešimties pateko keturiasdešimt devynių autorių kūriniai. Pagrindiniu darbų atrankos kriterijumi kaip įprasta buvo profesionalumas, idėjos ir formos darna. 2010 metų bienalė neturi konkrečios temos. Parodos rengėjai siekė bendroje ekspozicijoje suburti ir aktyviai kuriančius vyresnės kartos keramikus, ir ką tik baigusius Vilniaus dailės akademiją. Baigiamųjų bakalaurų ir magistrų darbų autoriams galerijoje numatyta atskira ekspozicinė erdvė. Lietuvos dailininkų sąjungos projektą kuravo dailininkas Gvidas Raudonius ir dailėtyrininkė Rita Mikučionytė. Jiems aktyviai ir nuoširdžiai talkino bienalės žiuri: Lietuvoje ir pasaulyje pripažinta keramikė Liucija Šulgaitė, jauna produktyvi keramikė Rūta Šipalytė, patyręs keramikas Egidijus Čibinskas, keramikos parodų „Pavasaris” Kaune organizatorė Živilė Bardzilauskaitė- Bergins, Vilniaus dailės akademijos keramikos katedros vedėja Gražina Švažienė. Vertinimo komisija parodos atidarymo metu paskelbs ir vertingiausių kūrinių autorius. Jiems bus įteikti bienalės diplomai. Pagrindinio prizo laimėtojui bus suteikta galimybė kitos bienalės metu surengti savo darbų parodą.

Visų, ketinančių atvykti į parodos atidarymą laukia įdomi staigmena: pirmą kartą bus atliktas muzikinis kūrinys, specialiai parašytas dailininkės Rasos Justaitės – Gecevičienės sukurtam „Keramofonui” .

Šis netradicinis, molinis, perkusinis instrumentas, buvo suformuotas ant žiedimo rato, dekoruotas senuoju autentišku keramikos „ sgraffito” dekoravimo būdu ir techniškai tiksliai atkartoja muzikos natas. Meninė išorė – tai įvairių muzikos instrumentų interpretacija molyje. Jaunųjų kompozitorių ir atlikėjų dėka vidinis kūrinio turinys išreiškiamas šiuolaikiškomis muzikinėmis kompozicijomis. „Keramofonas” – savitas netradicinių instrumentų interpretavimo šiuolaikinėje meninėje erdvėje ir šiuolaikinėje muzikoje pavyzdys.