“Jei taip, tai šitaip”

“Jei taip, tai šitaip”

William Shakespeare

JEI TAIP, TAI ŠITAIP

Režisierius: Paul Euguene Budraitis

Trukmė: 2 val. 45 min.

Iš anglų kalbos vertė Aivaras Mockus

Scenografė ir kostiumų dailininkė – Irma Mickevičiūtė

Kompozitorius – Arnoldas Jalianiauskas

Premjera – 2007 balandžio 4 d.

Vaidina:

Vidas Petkevičius

Rolandas Kazlas

Aušra Pukelytė

Aleksas Kazanavičius

Saulius Sipaitis

Sergejus Ivanovas

Nerijus Gadliauskas

Andrius Bialobžeskis

Lukas Petrauskas

Neringa Varnelytė

Dovilė Šilkaitytė

Dalia Morozovaitė

Ignas Ciplijauskas

Gediminas Storpirštis 

Jonė Dambrauskaitė 

Arnoldas Jalianiauskas

Tomas Žaibus

Paul Eugene Budraitis gimė 1972 m. liepos 16 d. Niujorke, JAV lietuvių emigrantų šeimoje. 1995 m. Indijanos universitete baigė politikos mokslų ir teatro studijas, po kurių išvyko į Sietlą (Vašingtono valstija). Ten, daugiau nei penkerius metus, dirbo „Annex” ir kituose miesto teatruose kaip režisierius, aktorius ir įvairių eksperimentinių scenos meno darbų autorius. 2001 m. atvyko į Lietuvą. 2003 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo teatro režisūros specialybės magistro laipsnį. Kartu su kurso vadovu, režisieriumi Jonu Vaitkumi buvo nominuotas „Auksinio scenos kryžiaus” apdovanojimui už geriausią režisūrą, kuriant spektaklį „Venecijos pirklys” (Kauno valstybinis dramos teatras). Lietuvoje kaip savarankiškas režisierius debiutavo 2005 m. Valstybiniame Jaunimo teatre, spektakliu Erik Ehn „Šventųjų vaidinimai”.

Žymaus dramaturgo, anglų poezijos meistro, Williamo Shakespeare‘o pjesė „Jei taip, tai šitaip” (angl. „Measure for Measure”) papildo daugelio Europos ir viso pasaulio teatrų repertuarus. Balansuojantis tarp komedijos ir tragedijos žanro, šis kūrinys pirmą kartą randa savo vietą ir lietuvių teatro scenoje.

Siužetas intriguoja: Vienos miesto Hercogas paslaptingai traukiasi iš savo pareigų ir įgalioja pavaduotoją Andželą, kuriam palieka visą teisę vykdyti įstatymus ir vadovauti miesto tvarkai, užimti savo vietą. Andželas skiria mirties bausmę jaunajam ponui Klaudijui, kurio mylimoji, dar jiems nesusituokus, laukiasi kūdikio. Tai laikoma ne tik smerktina, bet ir neabejotinai baustina nuodėme. Klaudijo sesuo Izabelė ruošiasi tapti vienuole, bet išgirdusi apie brolio bėdą yra priversta skubėti pas Andželą ir pasitelkiant moteriškus kerus, maldauti pasigailėjimo. Čia tarpusavyje kovoja nuoširdumas ir veidmainystė, tyrumas ir geismas, teisingumas ir užuojauta.

DAUGIAU