William Shakespeare
JEI TAIP, TAI ŠITAIP
Režisierius: Paul Euguene Budraitis
Trukmė: 2 val. 45 min.
Iš anglų kalbos vertė Aivaras Mockus
Scenografė ir kostiumų dailininkė – Irma Mickevičiūtė
Kompozitorius – Arnoldas Jalianiauskas
Premjera – 2007 balandžio 4 d.
Vaidina:
Vidas Petkevičius
Rolandas Kazlas
Aušra Pukelytė
Aleksas Kazanavičius
Saulius Sipaitis
Sergejus Ivanovas
Nerijus Gadliauskas
Andrius Bialobžeskis
Lukas Petrauskas
Neringa Varnelytė
Dovilė Šilkaitytė
Dalia Morozovaitė
Ignas Ciplijauskas
Gediminas Storpirštis
Jonė Dambrauskaitė
Arnoldas Jalianiauskas
Tomas Žaibus
Paul Eugene Budraitis gimė 1972 m. liepos 16 d. Niujorke, JAV lietuvių emigrantų šeimoje. 1995 m. Indijanos universitete baigė politikos mokslų ir teatro studijas, po kurių išvyko į Sietlą (Vašingtono valstija). Ten, daugiau nei penkerius metus, dirbo „Annex” ir kituose miesto teatruose kaip režisierius, aktorius ir įvairių eksperimentinių scenos meno darbų autorius. 2001 m. atvyko į Lietuvą. 2003 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo teatro režisūros specialybės magistro laipsnį. Kartu su kurso vadovu, režisieriumi Jonu Vaitkumi buvo nominuotas „Auksinio scenos kryžiaus” apdovanojimui už geriausią režisūrą, kuriant spektaklį „Venecijos pirklys” (Kauno valstybinis dramos teatras). Lietuvoje kaip savarankiškas režisierius debiutavo 2005 m. Valstybiniame Jaunimo teatre, spektakliu Erik Ehn „Šventųjų vaidinimai”.
Žymaus dramaturgo, anglų poezijos meistro, Williamo Shakespeare‘o pjesė „Jei taip, tai šitaip” (angl. „Measure for Measure”) papildo daugelio Europos ir viso pasaulio teatrų repertuarus. Balansuojantis tarp komedijos ir tragedijos žanro, šis kūrinys pirmą kartą randa savo vietą ir lietuvių teatro scenoje.
Siužetas intriguoja: Vienos miesto Hercogas paslaptingai traukiasi iš savo pareigų ir įgalioja pavaduotoją Andželą, kuriam palieka visą teisę vykdyti įstatymus ir vadovauti miesto tvarkai, užimti savo vietą. Andželas skiria mirties bausmę jaunajam ponui Klaudijui, kurio mylimoji, dar jiems nesusituokus, laukiasi kūdikio. Tai laikoma ne tik smerktina, bet ir neabejotinai baustina nuodėme. Klaudijo sesuo Izabelė ruošiasi tapti vienuole, bet išgirdusi apie brolio bėdą yra priversta skubėti pas Andželą ir pasitelkiant moteriškus kerus, maldauti pasigailėjimo. Čia tarpusavyje kovoja nuoširdumas ir veidmainystė, tyrumas ir geismas, teisingumas ir užuojauta.