Juodojo humoro komedija „Vienarankis“
Užupio dramos teatras – tai klajojantis teatras, kuris prisideda prie įvairių Vilniaus miesto rajonų kultūros gerinimo, na o geležinkelio stotis yra tokia Vilniaus vieta, kurioje galima įkvėpti daugiau spalvų. Užupio teatro trupė prabyla apie stoties rajono kultūros gimimą. Teatro trupė skatina į stoties rajoną pažiūrėti kitomis akimis, pamatyti ne tik prostitutes, vagis, narkomanus, prabėgančius turistus, bet ir romantinę stoties pusę. Šio rajono puošmena tai ne tik šv. Stepono bažnyčia, bet ir teatras, kuris yra galinga vystymosi jėga.
Geležinkelio stoties peronas priima visus – skubančius, laukiančius, ieškančius išskirtinumo žmones. 0-iniame perone vyks naujas kultūrinis vyksmas, kurį sups remonto dirbtuvės, stovintys ant bėgių arba pravažiuojantys traukiniai. Neįprasta vieta, neįprasta pjesė, neįprastas dramaturgas. Dramaturgo, scenaristo, filmų kūrėjo M.Mcdonagh kūryba yra pripildyta netikėtų situacijų, ne išimtis ir pjesė apie Vienarankį. M.Mcdonagh kuriamas pasaulis yra kartu ir lengvai atpažįstamas, ir stebinančiai nerealus, tuo pačiu komiškas ir žiaurus.
Šio teatro uždavinys, kaip ir jo pjesės provokuoja žiūrovą atsistoti į akistatą su šiuolaikiniu vulgarumu, šokiruojančia realybe. Jo pjesė “Vienarankis” ragina atsigręžti į savo žmogiškumą. Sekdami dramaturgo pavyzdžiu, užupiečiai nori atkreipti žiūrovų dėmesį į tokias temas kaip neapykanta, išsilaisvinimas iš nusistovėjusių normų, išsilaisvinimas iš pačio savęs, žmonių gebėjimo vienas kitą suprasti trūkumas, dėl kurio iššaukiama neapykanta vienas kitam, neapykanta artimui, neapykanta pačiam sau. Teatro kūrėjai skatina spektaklio metu pamatyti ir patirti tai, kas realiame gyvenime būtų pavojinga arba keista.
