Kauno tekstilės bienalės’2011 paroda

Kauno tekstilės bienalės’2011 paroda

Žymių menininkų kūriniai atkurti tekstilėje

Gruodžio 13 d. 17 val. Panevėžio miesto galerijoje atidaroma unikali paroda „Dar kartą istorija“ iš 8-osios tarptautinės Kauno bienalės „TEXTILE 11: DAR KARTĄ-ŠOKAM-PIRMYN“.

„Bienalės paroda „Dar kartą istorija“, prieš iškeliaudama į turnė po užsienio šalis: Estiją, Portugaliją, pirmą sustojimą padarys Panevėžyje ir duos retą galimybę meno gerbėjams pamatyti įspūdingus kūrinius“, – džiaugėsi Panevėžio miesto dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė.

Parodos idėja – tekstilės, kaip reprodukuojančios, atkuriančios meno kūrinį, samprata. Kompiuterizuotomis žakardo staklėmis išausti ir atkurti jau egzistuojantys, tik kitoje materijoje (ne tekstilinėje), žymių Lietuvos menininkų tapybos, grafikos kūriniai ir videokadrai.

“Parodos “Dar kartą istorija” kuratorė Rasa Andriušytė-Žukienė apklausė šiuo metu aktyviai kuriančius tekstilės menininkus, kokie lietuvių kūrėjai ir jų kūriniai yra padarę įtaką jų kūrybiniams sprendimams, ar yra tiesiog įsimintini, tapę vizualiosiomis ikonomis. Iš įvardintų kūrėjų kūrinių kuratorė atrinko kolekciją, tapusią subjektyvia (tekstiliška) XX–XXI a. Lietuvos meno istorija”, – teigia bienalės vadovė, menotyrininkė Virginija Vitkienė.

Menininkės Monika Žaltauskaitė-Grašienė ir Daiva Zubrienė tekstiliškai interpretavo Liudo Truikio, Viktoro Petravičiaus, Rimvido Jankausko-Kampo, Marijos Teresės Rožanskaitės, Igorio Piekuro, Kazimieros Zimblytės, Sofijos Veiverytės, Alberto Veščiūno, Jono Meko, Eglės Velaniškytės, Aušros Andziulytės, Vilmanto Marcinkevičiaus, Šarūno Saukos, Lauros Garbštienės, Alekso Andriuškevičiaus, Audronės Petrašiūnaitės, Prano Griušio ir Jono Gasiūno kūrinius. Šioje parodoje nėra apeliuojama į kūrinių originalų ir tekstilinių jų versijų analogiškumą bei tikslumą. M. Žaltauskaitė-Grašienė ir D. Zubrienė šios parodos kūrinius išaudė įmonėse „Audėjas“ (Lietuva) ir „Ekelund“ (Švedija).

Pasak Indrės Rukšaitės, šios tekstilinės interpretacijos provokuoja žiūrovą gilesniems apmąstymams, kviečia jį diskutuoti ne tik apie originalo ir kopijos santykį, bet ir apie Lietuvos meno istorijos suvokimą, jos išskirtinumą, reikšmingumą, pažadina senus ir naujus pojūčius.

Panevėžio miesto dailės galerijos inf.

DAUGIAU