Kolaboravimo sampratos problema

Kolaboravimo sampratos problema

Ketvirtadienį, spalio 15 d., Laisvajame universitete (LUNI) įvyks antrasis užsiėmimas 1944-1953 m. partizaninių pasipriešinimo kovų Lietuvoje tematika. Pirmosios šio kurso diskusijos „Ar įmanoma nepolitizuota istorija“ metu kalbėjome apie tai, kiek istorijos samprata yra valdoma dominuojančios politikos krypties, kodėl mūsų laikais vienareikšmiškai giriami tie, kas kovojo su sovietine valdžia, o skaudūs istorijos momentai apskritai dažnai nutylimi. Šįkart su lektoriumi M. Pociumi, Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus mokslo darbuotoju, neseniai išleidusiu nevienareikšmiškai sutiktą knygą „Kita mėnulio pusė: Lietuvos partizanų kova su kolaboravimu 1944-1953 metais“, kalbėsimės apie problemišką kolaboravimo sampratą.

 

M. Pociaus knygoje teigiama, kad Lietuvos partizanai, apkaltinę kolaboravimu, mirtimi nubaudė 8 852 taikius Lietuvos gyventojus, tarp jų – apie 300 vaikų. Pagrindiniai užsiėmimo tikslai – mėginti atsakyti į viešumoje retai keliamus klausimus. Ką galėtume laikyti kolaborantu? Ar Lietuvos partizanų nužudyti vaikai irgi buvo kolaborantai? Kas yra kolaboravimas, konformizmas, prisitaikymas? Kaip partizanai identifikavo ir baudė kolaborantus? Kas buvo tie sovietiniai kolaborantai, į kokias kategorijas galima būtų juos suskirstyti?

 

Lektorius skiria du kolaboravimo tipus: savanorišką ir priverstinį. Paskaitos metu aiškinsimės jų skirtumus, žmonių, priskirtinų šiems pogrupiams, motyvus. Pranešėjas apibrėžia ir tuos, kurie tarsi nesipriešino sistemai, bet nelaikytini ir kolaborantais: tai įvairių sistemoje funkcionavusių įstaigų darbuotojai – medikai, mokytojai ir pan. Pranešėjas teigia, jog sovietinė sistema ilgam įrėžė konformizmą visuomenės sąmonėje – daugelis daug nemąstė apie politiką ar vertybes, galvojo tik apie save ir norėjo tiesiog gerai gyventi. Įdomu, kaip tas konformizmas, padėjęs daugeliui nesunkiai „persiversti“, prisiderinant prie esamos situacijos po nepriklausomybės atgavimo, reiškiasi visuomenėje praėjus keliems dešimtmečiams, kaip toji praeitis daro įtaką dabarties visuomenės mentalitetui, o kartu ir šalies gyvenimui apskritai.

 

Diskutuoti apie kolaboravimo sampratas ir problemas susirinksime klube „Satta“, Vilniuje, Vilniaus g. 16, spalio 15 d., ketvirtadienį, 18 val.

 

Laisvasis universitetas (LUNI) – į visuomenės pokyčius orientuotas neformalus mokymosi tinklas be hierarchijos santykių, nepriklausantis nei valstybiniam, nei privačiam sektoriui. Diskusijose, jau rengiamose ne viename Lietuvos mieste, gyvai aptariami įvairūs, dažnai kontraversiški klausimai. LUNI siekia, jog žmonės būtų atviri ir aktyvūs dalyviai visuomenėje, o ne pasyvūs stebėtojai ir esamos situacijos ar dominuojančios nuomonės atstovai. Kviečiame prisijungti visus, kurie nori dalintis savo žiniomis, kelti probleminius klausimus ar tiesiog ateiti paklausyti kitų.

 

Daugiau informacijos apie buvusias ir būsimas LUNI paskaitas galite rasti svetainėje www.luni.lt. Čia taip pat galite klausytis Laisvojo universiteto paskaitų įrašų bei radijo laidos „LUNI valanda“ per Start FM įrašų.

 

Laisvojo universiteto iniciatyvinė grupė

2009 10 14

DAUGIAU