Koncertas „Verbų sekmadienio muzika“

Balandžio 17 d. 16 val. koncertas „Verbų sekmadienio muzika”. Skambina tarptautinių konkursų M. K. Čiurlionio Vilniuje ir H. Elerio Taline laureatas pianistas Andrius Vasiliauskas (Vilnius). Programoje – M.K. Čiurlionio, P. Čaikovskio, E. Grygo, C. Debiusi, S. Rachmaninovo kūriniai.

Bilietų kainos 15 Lt, 10 Lt – mokiniams, studentams, senjorams.

Irena Vida Bielskytė

Verbų sekmadienį nuskaidrins muzika „iš balto debesies virš Okeano”.

„Muzika iš balto debesies virš Okeano” – šis M. K. Čiurlionio epigrafas kartu su jo kosminiais preliudais, jau antrą dešimtį metų filosofiškai įprasminančiais dailės galerijoje rengiamas Verbų sekmadienio muzikos valandas, šiemet primins genialaus kūrėjo šimtąsias mirties metines.

Ar norite širdžių atsivėrimo diena vadinamą verbų sekmadienį patirti, kaip kartu su elegiškai elegantiškais garsais virš juodai baltų fortepijono klavišų galerijos erdvėje sklandantis baltas svajonių debesėlis sugeba visus čia esančius apjungti?

Tokią neįkainojamą vertybę tą dieną suteikti turėtų nepaprastai jaudinanti didžiųjų kūrėjų –  pianistų virtuozų F.Listo ir S.Rachmaninovo, ar visa aplinkui nuskaidrinanti M.K.Čiurlionio, P.Čaikovskio, E.Grygo, K.Debiusi muzika. Ypač, kai klavišus liečia M. K. Čiurlionio Vilniuje ir H. Elerio Taline tarptautinių konkursų laureatas vilnietis pianistas Andrius Vasiliauskas, lemtingu sutapimu paveldėjęs ne tik vieno šių kūrėjų – S.Rachmaninovo profilį, bet ir tokią pat krištolinio skaidrumo muzikinę pasaulėjautą. Todėl nenustebkite, jei vieną akimirką pasirodys, kad ant juodo fortepijono dangčio nutūpė ir šį kūrėją nuolat lydėdavusi mistinė rasotų baltų alyvų kekė…

Verbų sekmadienis tarsi pranašiška pavasarinio atgimimo švytuoklė kažkodėl priverčia nerimauti ir smarkiau plakti žmonių širdis. Apie tą nerimastingą laukimo ir vilčių savaitę dienoraščiuose yra rašęs ne vienas, jautriau išgyvenantis egzistencijos esmės dalykus filosofas ar meno žmogus, tarp jų ir L.Karsavinas, B. Pasternakas ir S. Rachmaninovas.

Kas tokią pilną lūkesčių dieną galėtų suteikti vilties ir paguodos, atliepti nerimaujančiai dvasiai? Niekas kitas negali to padaryti geriau už muziką, kuriai vienintelei yra suteikta tokia galia. Todėl panevėžiečiai dėkingi pianistui Andriui Vasiliauskui, kuris kasmet sugeba nustebinti ir sujaudinti dvasinį katarsį žadinančiais muzikos kūriniais kaip atsvara tuščiažiedėms pramogoms ir suvešėjusiai tuštybės mugei.

„Nieko negali būti svarbesnio už muziką, nes tik dėl jos vienos einama į sceną – juk ne savęs parodyti”, – primena visam gyvenimui įsiminusius profesorės Olgos Šteinbergaitės priesakus pianistas Andrius Vasiliauskas, paprašytas koncerto išvakarėse papasakoti apie kūrybinę veiklą ir save. Retas menininkas, kaip šis iš garsios vilniečių muzikų dinastijos kilęs pianistas, taip pasiaukojamai jaučia pareigą ir periferijoje žadinti aukštesnių dvasinių horizontų ilgesį – pernai Andrius Vasiliauskas su Frederiko Šopeno kūriniais aplankė 50 šalies miestų ir miestelių. Pasak pianistų, F.Šopenas – ypatinga atsakomybė, reikia skambinti su siela pirštų galiukuose ir turėti savyje šiek tiek daugiau muzikos, negu jos parašyta natose. Nors svečias yra žinomas kaip vienas savitų F.Šopeno muzikos interpretuotojų, tačiau kiekvieną kartą apimdavo jaudulys, ar suskambės fortepijonui sielą įkvėpusio kūrėjo muzika taip, kad atsiskleistų visos liūdnoko grožio ir skaidraus nušvitimo viršukalnės?

Pasiekęs kūrybinę meninę brandą, svečias muziką linkęs sieti su filosofija ir estetika, siekia perteikti mąstymo būdą. Paprastai pianistas skambina be natų, tarsi atrastų muziką iš pirmo žvilgsnio – prima vista. Ne tik pas mus, bet ir užsienyje klausytojai, pakerėti virtuoziškai poetinių pianisto skambesių, dažnai prisipažįsta mintimis nuklydę toli, sėdėję kaip pakerėti.

Tokių atsiliepimų pianistas sulaukia viešėdamas Vokietijoje, ten muzikos gerbėjai jo atliekamų J. Bramso, S. Rachmaninovo, E. Grygo, J. Sibelijaus, M. Rėgerio kūrinių klausosi kartais net iš malonumo užmerktomis akimis. Palankiai buvo sutiktos pianisto gastrolės prieš metus Lenkijoje, vėliau ten pat buvo pakviestas groti S. Moniušką. Leipcigo aukštojoje muzikos mokykloje pianistas kartu su smuikininku J.Tankevičiumi surengė J.Gruodžio ir M. K.Čiurlionio kūrinių koncertus –  pirmą kartą nuo praėjusio šimtmečio pradžios – šių kūrėjų mokslo dienų. Toks sumanymas gimė prieš dvejus metus muzikuojant R.Šumano bute-muziejuje Leipcige, kuriame kartu su šio kompozitoriaus kūriniais pianistas pristatė B.Kutavičiaus ir V.Bartulio opusus.

Pernai tarp kitų svečio koncertų išsiskyrė spalio mėnesį sostinėje pagrotas R.Šumano kūrinių rečitalis. Prieš tai kompozitorių sąjungos pirmininkės kompozitorės Zitos Bružaitės iniciatyva organizuotame koncerte „Užmiršti meno kūrėjai”, kuriame buvo prisiminta kauniečio Jono Lechavičiaus (1908-1978) ir JAV gyvenusio Jono Švedo (1927-1981) kūryba,  pianistas grojo J.Švedo pjeses ir Sonatą Breve.

„Primiršti fortepijono muzikos šedevrai” – taip vadinasi pernai kartu su garso režisieriumi Viliumi Kondrotu vasarą įrašytas ir vienos bendrovės („Credit Info Lietuva”) generalinio direktoriaus Andriaus Bogdanovičiaus mecenuotas kompaktinis diskas, kuriame pianistas įrašė rečiau atliekamą L.van Bethoveno fantaziją, R.Šumano trečiąją sonatą ir variacijas „Dvasių tema”, taip pat ir F.Listui dedikuotą J.Reubkės sonatą.

Verbų sekmadienio svečio geriausios koncertų valandos, tarp jų ir koncertai dailės galerijoje,  tampa dvasiniu nušvitimu. Tokios valandos priverčia klausytoją patirti transcendentinių „aukštųjų akimirkų”, atsklindančių su muzikos garsais iš paties „Didžiojo Okeano” kosminę palaimą.

Todėl ne vienam, nepaliaujančiam skubėti ir darbų nualintam panevėžiečiui, taip ir norisi pasakyti, kad pasaulyje dar be viso ko kito yra ir muzika – verta su kuklia verbų šakele ateiti į galeriją ir atverti širdį išgrynintiems fortepijono garsams kaip žemę atgaivinančiam pavasariniam lietui.  

  —-

koncerto programa:

M.K.Čiurlionis.”Bėkit bareliai”

                      Preliudas ir noktiurnas Op.4
                      Keturi preliudai Op.7
                      Preliudas “Ruduo” Op.17, Nr.2
                      Preliudas “Tėve mūsų” Op.17, Nr.1
                      Preliudas h-moll Op.11, Nr.3
                      Keturi preliudai Op.16
                      Trys preliudai viena tema Op.20
                      “Marios” Op.28
P.Čaikovskis. “Snieguolė” ( “Metų laikai”, Balandis)
E.Grieg. “Vakaras viršukalnėje”, “Pavasaris” (Iš Lyrinių pjesių)
C.Debussy. Arabeska Nr.1

S.Rachmaninovas. Melodija Op.3, Nr.

                           Etiudas paveikslas es-moll Op.39, Nr.5 

                           “Ties mano langu” (Romansas. A.Jurovskio transkripcija)

                            Preliudas B-dur Op.23, Nr.2