KUPOLINĖS ŽALIŪKIŲ MALŪNININKO SODYBOJE
2013 m. birželio 23 d., sekmadienį, 18 val. Šiaulių „Aušros” muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73, Šiauliai) trumpiausią metų naktį jau antrą kartą organizuojama šventė – Kupolinės. Prisimenant senąsias tautos tradicijas, visi kviečiami kupoliauti, pinti vainikus, iš surinktų žolynų spėti ateitį, susipažinti su magiška žolynų galia, vaišintis apeigine duona, gira, dainuoti ir šokti prie šventinio laužo su kapelija „Kaimo muzikantai” (vadovas Algirdas Dilinskis).
Kupolinių šventė – tai prasidėjimo laikotarpis, pilna stebuklų naktis, kai suvešėjusi gamta yra pasiruošusi pradėti naują gyvybę. Nuo seniausių laikų lietuviai gyveno gamtoje, gamtos ritmu, stengėsi pažinti jos paslaptis. Birželį, kai trumpiausia naktis ir ilgiausia diena, ir jaunimas, ir vyresni žmonės kupoliaudavo, pindavo vainikus, susirinkę draugėn vaišinosi, užkūrę laužą pasitikdavo saulėlydį, šokdavo, dainuodavo, eidavo ratelius, o vidurnaktį traukdavo ieškoti paslaptingo ir stebuklingo paparčio žiedo. Ištvermingiausi sulaukdavo ir saulėtekio, kada stebuklingų galių turi ryto rasa – ja nusiprausęs žmogus bus ir gražus, ir sveikas.
Tautosakos tyrinėtojai mano, kad Kupolinių šventės vardas kilęs nuo žodžio kupėti – augti, vešėti. Birželio mėnesį, per saulės grąžą, buvo atliekamos deivės Kupolės ir jos dukros Rasos garbinimo apeigos. Šios dievybės susijusios su augalijos suklestėjimu, jos rūpinasi augalų žydėjimu. Žolynai šiuo metų laiku turi daugiausia gyvybinės jėgos, vaistažolės – gydomųjų savybių. Tad šventės vakarą, norėdami sužinoti ateitį, Žaliūkių malūnininko sodybos lankytojai burs iš devynių žolynų. Surinktos puokštės – kupolės – tinka ne tik burtams, bet yra ir vaistas nuo visokių negalavimų, tad saugomos visus metus iki kitos saulės grąžos.
Vainikais tokią naktį puošiasi visi, bet jie, visų pirma, jaunų, netekėjusių mergelių puošmena. Senovėje merginos nusipindavo net du vainikus: vieną pasipuošti, o kitą ateičiai spėti. Merginos, norinčios ištekėti, turi mesti per galvą vainikėlį atsistojusios nugara į kupolę. Kupole vadinamas medis arba šakota kartis, įkasama šventvietės viduryje, apipinta ir papuošta vainikais ir žyminti šventės vietą. Liaudies dainose apie kupolę dainuojama kaip apie stebuklingą augalą su trimis šakomis, kurių viena – žydi, kaip saulė, kita – kaip mėnulis, trečia – kaip žvaigždė. Per kiek metimų vainikėlis užsikabins už šakos, per tiek metų ištekės. Tokiu būdu Žaliūkių malūnininko sodyboje savo laimę galės išbandyti ne tik merginos, bet ir vaikinai.
Kiekvienas, įžengęs pro Kupolinių šventės vartus, atsidurs kitokiame pasaulyje, kur neliks miesto triukšmo ir dulkių, kur ramiai kupoliaujant ar pinant vainiką, galima pagalvoti ir apie praeitį, iš amžių glūdumos atėjusius mūsų tautos papročius, ir apie dabartį bei ateitį. Linkėdami skalsos, laimės ir darnos, visi susirinkę prie Žaliūkių vėjo malūno, galės kartu su „Aušros” muziejaus darbuotojais prisiminti senąsias tradicijas, pajausti ryšį su gamta, padėkoti saulei už šviesą ir šilumą, paprašyti jos palankumo kitiems metams. Susirinkusieji bus kviečiami dalyvauti edukacinėse veiklose, prisiminimui pasidaryti šventės suvenyrus. Tą vakarą bus pinami vainikai, puošiama ir statoma kupolė, bus kupoliaujama ir buriama, susipažįstama su magiškais žolynais, ant kupolės metami vainikėliai, spėjama ateitis, vaišinamasi apeigine duona ir gira, bus palydima saulė ir uždegamas laužas, bus žaidžiama ir dainuojama, prie laužo vyks šokiai su kapelija „Kaimo muzikantai” (vadovas Algirdas Dilinskis).
Kaip žinia, tradiciškai Kupolinės yra švenčiamos Joninių išvakarėse ir tapatinamos su šv. Jono vardadieniu, tad visiems Jonams, Janinoms ir Jonėms šventė nemokama!
Įėjimas – 2 Lt, vaikams iki 7 metų – nemokamai.
