Leono Striogos parodos uždarymas, susitikimas su dailininku

„Esu laimingas žmogus”, – sako Leonas Strioga.
Pasak menotyrininkės Giedrės Jankevičiūtės, tai nereiškia, kad jis visada giedras ir linksmas, o savo kūryba teigia vien gėrį ir džiaugsmą. Strioga laimingas, nes pažino pasaulio ir žmogaus įvairialypę prigimtį, jo nebetrikdo šių laikų reliatyvizmas, jam aiški gėrį ir blogį skirianti riba. Ištobulinta skulptūros kalba šiuo žinojimu ir iš jo kylančia vidine harmonija jis dalijasi su kitais. Strioga nuėjo ilgą kelią, ieškodamas savito būdo prabilti akmens ir medžio formomis. Talento jėga ir kubizmo eksperimentai jam padėjo išsiveržti iš mokyklos primygtinai diegtų socrealizmo taisyklių. Šiandieninių Striogos kūrinių neįmanoma supainioti su jokio kito menininko darbais. It koks lietuviškas Alberto Giacometti tirpstančiose formose jisai teigia nuo amžių amžinųjų nekintančias pasaulio ir žmogaus savybes. Nebijo pasirodyti sentimentalus ir jausmingas, leidžia ir mums tokiems pabūti. Esame jam už tai dėkingi.
Leonas Strioga gimė 1930 m. vasario 1 d. Medžiočių kaime, Anykščių rajone. Iki 1940 m. augo ir mokėsi Klaipėdoje, vėliau Jonavoje ir Ukmergėje. 1950-1952 m. studijavo LSSR valstybinio dailės instituto Skulptūros fakultete. 1952 m. įstojo į Iljos Repino dailės institutą Leningrade. 1958 m. baigė šį institutą ir įgijo skulptoriaus specialybę. Skulptoriaus kūrybą eksponavo Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Prancūzijos, Danijos, Italijos, Izraelio muziejai ir galerijos. 2001 m. Leonas Strioga apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Menininkas gyvena ir dirba Kaune.

Parodoje eksponuojamos 85 skulptūros.

Parodos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus arkivyskupija