LVSO | FELIKSO BAJORO JUBILIEJINIS KONCERTAS
2024 m. spalio 25 d. 19 val.
LVSO koncertų salė
LVSO | FELIKSO BAJORO JUBILIEJINIS KONCERTAS
F. Bajoras. Preliudas ir tokata
F. Bajoras. Vokalinis ciklas „Auki, auki, žalias beržas“ (Karo dainos) balsui ir styginių orkestrui
F. Bajoras. Gedulinga muzika
F. Bajoras. „Atsisveikinimas“
F. Bajoras. Simfonija Nr. 5
Kamilė Bonté, sopranas
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Dirigentas Gintaras Rinkevičius
Vienas žymiausių lietuvių muzikos klasikų, Nacionalinės premijos laureatas kompozitorius Feliksas Bajoras švenčia savo 90-ies metų jubiliejų. Šia iškilia proga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, kartu su sopranu Kamile Bonté LVSO koncertų salėje pristatys ryškiausių F. Bajoro kūrinių programą. Prieš koncertą klausytojų lauks susitikimas su kompozitoriumi F. Bajoru, kurį kalbins muzikologė Jūratė Katinaitė.
„Nuo pat savo kūrybinio debiuto XX a. 7-ojo dešimtmečio viduryje F. Bajoras išsiskyrė iš savo bendraamžių, o juo labiau jaunesnių kolegų, giluminiu etninės muzikos pažinimu ir ypatingu gebėjimu derinti liaudišką atlikimo manierą su modernių komponavimo technikų formuojama kalbėsena. Nūdienos kontekste F. Bajoro kūryba, regis, atstovauja požiūriui, kad kiekvienas garsas yra nepakeičiamas, turintis stiprų išraiškos krūvį, su savo ritmo energija, įvairiomis sąsajomis ne tik tarp atskirų kūrinio elementų, bet ir su kitais kūriniais – pagaliau su pačia tradicija“, – rašė muzikologė Rūta Gaidamavičiūtė. Prof. Vytautas Landsbergis F. Bajoro stilių apibūdina lakoniškai: „Visi F. Bajoro muzikos motyvai, ritmai, garsai, štrichai kalba tarsi žodžiais – rodos, imtum juos ir išverstum“.
Įvaldęs įvairias moderniąsias kompozicines technikas, F. Bajoras neformuoja individualios kompozicinės sistemos, tačiau labai organiškai plėtoja savąjį kompozicinį metodą. „Vis dėlto svarbiau būti savimi, nei stengtis, kad tave suprastų“, – tvirtina kompozitorius, net ir brandžiame amžiuje nenuspėjamas, stebinantis originaliais tradicinių žanrų, formų rakursais bei savitais etninės ir šiuolaikinės muzikos deriniais. „Mano užduotis yra panaudoti kuo mažiau natų. Dabar norisi daugiau susikaupimo, ramybės ir paprastumo“, – sako F. Bajoras. Būdamas tipiška neprisitaikančio, nepripažįstančio kompromisų, vienišo kūrėjo figūra, F. Bajoras maksimalias užduotis kelia tiek sau, tiek savo muzikos atlikėjams.
F. Bajoras muzikos pradėjo mokytis Kaune pas pedagogą, kompozitorių ir dirigentą Vincą Bacevičių. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) baigė Aleksandro Livonto smuiko (1957 m.) ir Juliaus Juzeliūno kompozicijos (1963 m.) klases. 1963–1965 m. dirbo Šiaulių muzikos mokyklos dėstytoju, 1965–1989 m. Jaunimo teatro muzikos dalies vedėju. 1984–1988 m. gyveno JAV. Nuo 1991 m. Lietuvos muzikos akademijos dėstytojas, nuo 1994 m. – docentas. 1991–1994 m. Lietuvos nacionalinio dramos teatro muzikos vadovas. Nuo 1966 m. kompozitorius parašė muziką apie 40 teatro spektaklių ir kino filmų, už kurią pelnė daugybę apdovanojimų. Tarp svarbiausių kūrinių – opera „Dievo avinėlis“ (1982 m.), oratorija „Varpo kėlimas“ (1980 m.), penkios simfonijos, kūriniai „Exodus I“ (1995 m.) ir „Exodus II“ (1996 m.), vokaliniai ciklai balsui ir instrumentams ir daugybė kitų.
Tarp svarbiausių apdovanojimų – Tarptautinio Alfredo Casella kompozitorių konkurso Neapolyje premija (1968 m.), LSSR valstybinė premija (1981 m.), LR Vyriausybės kultūros ir meno premija (1998 m.), Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (2001 m.). Už nuopelnus Lietuvai 2007 m. kompozitoriui įteiktas Gedimino ordino Karininko kryžius.
1
