2026 m. lapkričio 13 d. 19 val.
LVSO koncertų salė
LVSO | LUKAS GENIUŠAS SKAMBINA L. VAN BEETHOVENĄ
C. M. von Weber. Operos „Oberonas“ uvertiūra
L. van Beethoven. Koncertas fortepijonui Nr. 4 G-dur, op. 58
A. Dvořák. Simfonija Nr. 7 d-moll, op. 70
Lukas Geniušas, fortepijonas
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Dirigentas Gintaras Rinkevičius
Lukas Geniušas yra vienas įdomiausių ir ryškiausių savo kartos pianistų. Giriamas už savo talentą ir brandą („The Guardian“), jis nuolat kviečiamas atlikti rečitalius tokiose prestižinėse pasaulio koncertų salėse, kaip Londono „Wigmore Hall“, Amstedarmo „Concertgebouw“, Paryžiaus „Salle Gaveau“, „Louvre Auditorium“, Niujorko „Frick Collection“, Vašingtono „Phillips Collection“, Genujos „Teatro Carlo Felice“, Milano „Sala Verdi“ ir kitos. Pianistas yra aistringas kamerinės muzikos gerbėjas ir nepaprastai smalsus atlikėjas, kuris su malonumu atlieka šiuolaikinių kompozitorių kūrinius ar imasi retai koncertų salėse skambančio repertuaro.
Geriausius kritikų įvertinimus pelniusi L. Geniušo diskografija apima L. van Beethoveno, J. Brahmso, S. Rachmaninovo, F. Chopino kūrybą, taip pat kamerinės muzikos įrašus. Jo pirmasis, kompanijos „Mirare“ išleistas, S. Prokofjevo fortepijoninių sonatų įrašas 2019 m. apdovanotas „Choc de Classica“ ir žurnalo „Diapason“ Metų rečitalio apdovanojimais. 2022 m. kartu su operos soliste Asmik Grigorian pianistas pelnė prestižinį klasikinės muzikos apdovanojimą „Gramophone“ už jų bendrą darbą – S. Rachmaninovo romansų albumą „Dissonance“.
Šį vakarą LVSO koncertų salėje L. Geniušas klausytojams dovanos Ludwigo van Beethoveno (1770–1827) Ketvirtąjį koncertą fortepijonui G-dur. Po jo premjeros 1809 m. Vokietijos žurnalas „Allgemeine musikalische Zeitung“ rašė: „Šis koncertas yra žaviausias, unikaliausias, meniškiausias ir sudėtingiausias L. van Beethoveno koncertas iš visų kada nors sukurtų“.
Antrojoje koncerto dalyje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, atliks čekų kompozitoriaus Antoníno Dvořáko (1841–1904) Septintąją simfoniją. Karališkosios filharmonijos bendruomenės užsakyta simfonija pirmą kartą atlikta 1885 m. Londone ir iš karto sulaukė kritikų pagyrų. „Kartu su keturiomis J. Brahmso simfonijomis ir F. Schuberto Devintąja A. Dvořáko Septintoji simfonija yra vienas puikiausių ir tyriausių šios meno formos pavyzdžių nuo L. van Beethoveno laikų“, – rašė žymus to meto britų muzikos analitikas ir muzikologas seras Donaldas Tovey’us.
1

