Oratorija “Via Crucis”
PAVEL LUKASZEWSKI. ORATORIJA „VIA CRUCIS”
Koncertas skiriamas terorizmo aukų atminimui
Atlikėjai:
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras,
Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika”, vad. V. Augustinas
Solistai:
Edmundas Seilius (tenoras),
Nerijus Masevičius (baritonas),
Piotr Olech (Lenkija, kontratenoras),
Vladas Bagdonas (aktorius),
Kauno šiuolaikinio šokio teatras „Aura”, vad. B. Letukaitė.
Dirigentas Robertas Šervenikas.
Festivalį „Pax et Bonum 2011″ pradėsime ypatingu projektu – vieno žymiausių jaunosios kartos lenkų kompozitoriaus Pavelo Lukaszewskio oratorijos „Via Crucis” teatralizuotu pastatymu Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje (Pranciškonų bažnyčia, Trakų g. 9). Neatsitiktinai buvo pasirinkta renginio data. Jis vyks rugsėjo 11 dieną, kuri pavadinta epochinės reikšmės diena , ir kuria pažymėta tragedija, sukrėtusi ne tik didžiausią Amerikos miestą, bet ir visą pasaulį. Šį koncertą skirsime terorizmo aukų atminimui.
Premjeroje dalyvaus ir pats kūrinio autorius.
Via Crucis yra ypatingo religinio turinio Romos katalikų epas pasakojantis apie paskutiniąsias Kristaus gyvenimo valandas, ypač detaliai atkuriantis skausmingą Kryžiaus nešimo istoriją. Via Crucis (arba Via Dolorosa) – tai kelias nuo Antonijo forto iki Kalvarijų kalno (kitaip Golgotos), kuriuo ėjo Kristus nešdamas Kryžių į savo nukryžiavimo vietą. Šis Kelias tradiciškai dalinamas į 14 stočių, kurios ir sudaro Kristaus Kančią.
Lenkų jaunosios kartos kompozitorius P. Lukaszewskis remdamasis Kryžiaus kelio istorija sukuria savo ypatingą Via Crucis, kurį užbaigia papildoma 15-ąja Prisikėlimo stotimi, kuri simbolizuoja gyvybės pergalę prieš mirtį. Nors šis kūrinys yra įkvėptas religinio siužeto ir parašytas gilaus sakralumo dvasia, kompozitoriaus talento dėka jis įgyja platesnius apibendrinimus ir tampa XXI-jo amžiaus muzikos šedevru.
Nors P. Lukaszewskis dar nėra plačiai žinomas už Lenkijos ribų, su juo negalima nesiskaityti – išraiškinga vaizduotė, įspūdinga kompozicinė technika leido kompozitoriui sukurti savo dramatizmu stebinantį Via Crucis.
Kompozitorius gimė ir augo Čenstachovoje, Lenkijos dvasinėje sostinėje, kur Jasna Guros vienuolyne randasi Juodosios Madonos paveikslas. Būsimą kompozitorių labai greitai paveikia ši šventųjų relikvijų auros prisodrinta bei dvasinių piligrimų minios maldų pripildyta aplinka, suformuodama jo muzikinę bei dvasinę pasaulėjautą. Muzikinį išsilavinimą P. Lukaszewskis įgijo Varšuvos Frederiko Šopeno muzikos universitete, kur studijavo violončelę ir kompoziciją. Jo kūrybos didžiąją dalį sudaro sakralinės muzikos choriniai kūriniai, o pats jis šiuo metu yra Varšuvos katedros choro „Musica sacra” meno vadovas.
P. Lukaszewskio oratorija „Via Crucis” neturėtų būti suvokiama tik kaip grynai religinis kūrinys. Autoriaus pavaizduota metaforinė Kryžiaus kelionė, atspindinti konfliktą, kentėjimą, nusižeminimą, pasipriešinimą ir prisikėlimą, gali būti interpretuojama ir kaip gėrio pergalė prieš blogį. Ši tema ypač ryški kito garsaus lenkų menininko – JerzyDuda-Graczo paveiksluose, kuriuos dailininkas, taip pat gimęs ir augęs Čenstachovoje, nutapė specialiai Jasna Guros vienuolynui. Šiuose paveiksluose menininkas politizuoja bei aktualizuoja Kryžiaus kelio temą, ir įdomiausia tai, kad JerzyDuda-Graczo drobės tapo įkvėpimo šaltiniu P. Lukaszewskiui. Tokiu būdu atsirado du vienas nuo kito nepriklausomi meno objektai.
Šis dviejų meno kūrinių temos bei potekstės bendrumas ir inspiravo festivalio rengėjus pabandyti sujungti juos į vieną meninį projektą, kuriame skirtingų menininkų kūriniai sudarytų vieningą visumą, sukurdami ypatingą meninę atmosferą suteikiančią žiūrovui papildomų emocinių išgyvenimų. Muzika ir vaizdas vestų žiūrovą Kryžiaus keliu iki įspūdingo finalo – Prisikėlimo stoties, kuria P. Lukaszewevskis užbaigia savo Kryžiaus kelią. Jo Kryžiaus kelias yra viena stotimi ilgesnis nei jau žinomi panašios tematikos F. Listo ar Diupre kūriniai. P. Lukaszewskis naudoja 15-os stočių seką kaip griežtą struktūrinį rėmą talpinantį 55-ties minučių įspūdingą megarondo forma parašytą muzikinį kūrinį.
