MAMI (Graikija) Premjera: 2025 02 06Prodiuseris: Onassis Stegi KŪRYBINĖ KOMANDA:Idėjos autorius ir režisierius: Mario BanushiAktoriai: Vasiliki Driva, Dimitris Lagos, Eftychia Stefanou, Angeliki Stellatou, Ennea Vangelis ir Panagiota ΥiagliScenografija ir kostiumai: Sotiris MelanosKompozitorius ir garso apipavidalintojas: Jeph VangerŠviesų dailininkas ir dramaturgas konsultantas: Stephanos DroussiotisBendrakūrėjai: Aimilios Arapoglou, Thanasis DeligiannisRežisieriaus asistentė: Theodora Patiti Mano mama atvedė į šį pasaulį ne tik mane, bet atlydėjo ir tūkstančius kitų vaikų. Ji buvo pribuvėja. Šis spektaklis – tai himnas visoms moterims, kurios mus užaugino.-Mario Banushi 26 metų albanų ir graikų kilmės teatro režisierius Mario Banushi tapo vienu jauniausių kūrėjų, įvertintų tokiais svarbiais prizais kaip Venecijos bienalės sidabrinis […]
Vilnius
NAMAS (Graikija) Premjera: 2023 09 20Prodiuseris: Onassis Stegi Teksto autorius ir režisierius: Dimitris KarantzasKoncepcijos autoriai: Dimitris Karantzas, Geli Kalampaka, Tassos KarachaliosAktoriai: Alexia Kaltsiki, Fidel TalampoukasVaizdo projekcijų kūrėja: Geli KalampakaScenografė: Clio BobotiKostiumų dailininkė: Ioanna TsamiJudesio kūrėjas: Tasos KarachaliosKompozitorius: George RamantanisŠviesų dailininkas: Dimitris KasimatisRežisieriaus asistentė: Kelly PapadopoulouScenografės asistentė: Angeliki Vassilopoulou KampitsiProdiuserės: Rena Andreadaki, Zoe MouschiTitrų vertėja į anglų k.: Memi Katsoni Kuriant dramaturgiją prisidėjo visa kūrybinė komanda Plytelės visą laiką atrodė taip, tarsi po akimirkos sprogs – lyg už sienos būtų slėpęsi ten anksčiau gyvenusių žmonių rankos, lūpos ir pėdos. Bet jos taip niekada ir nesprogo – liko ten kaip dienoraštis liudyti […]
Albert Camus SIRENOS’24 Lietuvos teatro vitrina: KALIGULA Režisierius Jokūbas Brazys Dviejų dalių spektaklis lietuvių kalba su rusiškais ir angliškais titrais; N-16 Albertʼo Camus filosofinės pjesės „Kaligula“ siužetas istorinis, tačiau ją laikyti tradicine istorine drama būtų labai netikslu. Rašytojui „Kaliguloje“ labiausiai rūpėjo koncentruotai išreikšti savo filosofijai ir meninei sąmonei būdingas neigimo ir teigimo, absurdo ir maišto, vilties ir tikėjimo idėjas. Siužetas, regis, nesudėtingas: Romos imperatorius Kaligula išgyvena savo sesers ir sugulovės Druzilos mirtį. Akistata su mylimo žmogaus netektimi pakeičia Kaligulą, o labiausiai jo paties santykį su aplinkiniais, požiūrį į Romos imperiją. Kaligula ima kelti vaidus, „drumsti Romos ramybę“. Kaligula ne tik […]
Ekologinio mąstymo žmonės, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, gali prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo. 4 nacionaliniuose ir 28 regioniniuose parkuose yra įvestas valstybinių parkų lankytojo bilietas. Bilieto įsigijimas išreiškia lankytojo pritarimą ir norą, kad saugomose teritorijose būtų sutvarkytos rekreacinės, lankomos vietos, pažintiniai takai, kad stovyklavietėse nebūtų šiukšlių. Lankytojo bilietas įvestas Aukštaitijos, Dzūkijos, Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionaliniuose parkuose bei Anykščių, Asvejos, Aukštadvario, Biržų, Dubysos, Dieveniškių istorinis, Gražutės, Kauno marių, Krekenavos, Kurtuvėnų, Labanoro, Metelių, Nemuno deltos, Neries, Nemuno kilpų, Pagramančio, Pajūrio, Panemunių, Rambyno, Salantų, Sartų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Veisiejų, Ventos, Vištyčio, Žagarės regioniniuose parkuose. 1 vienkartinis lankytojo bilietas, galiojantis vienos saugomos […]
Šiuolaikinė iliustracija – kodėl, ką ji vaizduoja iš kur ji atsiranda? Kaip užsakomasis kūrinys pakilo į stiprią meninę formą ir kodėl apie ją reikia kalbėti? Bendradarbiaujant su „Improper Walls” galerija iš Vienos, rengiama tarptautinė šiuolaikinės iliustracijos paroda „(IM)PROPER ILLUSTRATION”. Parodos metu veržlūs, perspektyvūs iliustratoriai iš Austrijos, Italijos, Vokietijos ir Lietuvos pristatys savo kūrybą ir iliustracijos aktualumą atviruose pokalbiuose, kurie bus vieši visiems Telšių miesto gyventojams ir svečiams.
Keramikos muziejuje, Rotušės a. 15, Kaune Tradicinė Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda „Pavasaris” . Šeštą kartą organizuojamoje parodoje dalyvauja per 50 keramikų iš Latvijos, Švedijos, Lenkijos, Lietuvos. Lietuvai šalia pripažintų menininkų atstovaus nemažas būrys jaunųjų kūrėjų jau dalyvavusių tarptautiniuose simpoziumuose, pleneruose. Parodoje žiūrovai turės galimybę susipažinti su naujausiomis keramikos meno tendencijomis, technologiniais ieškojimais, originaliais kūrybiniais sprendimais. Parodos rengėjas: Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Keramikų sekcija. Paroda veiks: 2012 03 02 – 2012 05 13
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune Lapkričio 21 d., penktadienį, 18 val. kviečiame į devintąjį šiuolaikinės muzikos festivalį „Didelis pasaulis!”. Renginyje dalyvauja Anolita Tumosaitė, broliai Motiejus, Mykolas ir Benediktas Bazarai, Gailė Griciūtė, Gintas Gascevičius, Ramūnas Jaras & Band, Marius Salynas, Skaidra Jančaitė. A. Tumosaitė koncertuoja įvairiuose ansambliuose, griežia solo, rinktiniuose orkestruose koncertmeisterės pareigose. Brolių Bazarų elektroakustinis eksperimentas, padės išsiaiškinti, kokioje situacijoje šiuo metu yra veiklos nestokojantys atlikėjai. Skambesiui išgauti bus naudojamos įvairios modernios ir vintažinės elektroninės muzikos atlikimo priemonės – nuo elektromechaninių vargonėlių iki išmaniųjų telefonų. G. Griciūtė – pianistė, improvizatorė, baigusi klasikinio fortepijono studijas Sibelijaus […]
Projektas „Naujosios eros muzika” – kitaip [NE]muzika- Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną iškirtinės muzikos mėgėjams pasiūlys unikalų koncertą. Jo metu klausytojai išgirs jaunų kompozitorių šiuolaikinės muzikos kūrinius lietuvių liaudies instrumentams. Pasitelkę kūrybinius ieškojimus, kompozitoriai jungs liaudies instrumentų bei kitų buities daiktų skleidžiamus garsus su elektronika bei vokalu. Šie muzikiniai eksperimentai scenoje virs iki šiol negirdėtomis kompozicijomis, kurias papildys originali scenografija, pagaminta iš panaudotų buities prietaisų bei perdirbtų medžiagų. Renginio scenoje žiūrovai išvys atlikėjus, grojančius kanklėmis su efektais, birbynėmis, lumzdeliais, lietuviškais būgnais, geležimi, senovine skalbimo lenta bei kitais neįprastais instrumentais. Po koncerto vyks pašėlęs projekto [NE]muzika vakarėlis su DJ Gyvatnešiu! Muziką […]
Po visą savaitę trukusių renginių Vilniuje, šiuolaikinės muzikos festivalio “Druskomanija“ koncertai keliasi į tradicine erdve tapusį miestą – Druskininkus. Gegužės 18-19 d. įvairiose kurorto erdvėse žiūrovams bus siūloma daugiau negu 10 renginių, kurių programose skambės tiek premjeros, tiek jau pamėgti kūriniai. Gegužės 18 d. renginiai tęsis nuo ankstyvos popietės iki pat vėlaus vakaro. 15 val. Sanatorijos „Dainava“ salėje „Aušrinė“ jau antrąjį koncertą festivalio metu surengs šiuolaikinės muzikos ansamblis „Sinestesis“ (meno vadovas ir dirigentas Karolis Variakojis). 17 val. LMTA medinių pučiamųjų kvintetas (meno vadovas Robertas Beinaris, dirigentas Karolis Variakojis) muzikinį susitikimą paskirs sakralioje vietoje – Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje. 19 […]
Kovo 2 d. 16:00 val. Energetikos ir technikos muziejuje (Rinktinės g. 2, Vilnius) atidaroma Rusijos architektų paroda „Šiuolaikinė Sankt-Peterburgo architektūra”. Renginio atidaryme dalyvaus Vilniuje viešinti Sankt-Peterburgo architektų sąjungos delegacija, vadovaujama pirmininko Vladimiro Popovo. Parodoje galima susipažinti su šiuolaikinės gyvenamosios, visuomeninės architektūros pavyzdžiais, architektūros kultūrinio paveldo rekonstrukcijos ir restauracijos projektais Sankt-Peterburge. Atidarymo metu paskaitas skaitys žinomi Sankt-Peterburgo architektai Michailas Mamošinas („Mamoshin’s architectural workshop”), Vladimiras Grigorijevas („Eagle group, St.Petersburg: Grigyev&Partners”) ir Sergejus Oreškinas („A.Len project and designing firm”). Parodoje „Šiuolaikinė Sankt-Peterburgo architektūra” savo darbus pristatys architektūros biurai: A-len project and designing firm Amr, Oleg Romanov’s architectural workshop B-2 […]
Scenografijos likimas – nuolat balansuoti ant teatro ir dailės ribos . Egzistuoja nuostata, jog abi meno sritis riboja skirtingas darbo procesas ir jo įgyvendinimo vieta, neretai prieštaringas autentiškumo suvokimas. Kitaip nei daugeliu atveju, vienatvėje gimstantis ir vienam žiūrovui stebėti skirtas dailės kūrinys parodoje, teatro kūrinys yra glaudžiai i susijęs su teatro scenos menu: su viešuma, būtinybe demonstruotis, atsiverti . Atsidūrus ant skirtingas sritis ribojančios linijos, jaučiama įtampa, nerimas, abejonės, ribos peržengimo baimės ir ateities nežinomybė. Yra kita situacija. Teatras – įprasta, kasdienė teatro dailės darbo vieta, kurioje pinasi darbo ginčai, prakaitas, nusivylimai, sėkmė, pripažinimo ir atstūmimo reakcijos, trykšta kontrastingos […]
