Paroda-instaliacija-akcija „LABDARIAI.LT. Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai“

Paroda-instaliacija-akcija „LABDARIAI.LT. Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai“

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune

Paroda-instaliacija-akcija „LABDARIAI.LT. Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai“ Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pradeda Valstybės 100-mečiui skirtų renginių ciklą.

Visuomenė galės susipažinti su paroda, kuri skatina prisiminti prasmingas istorijos pamokas, kai lietuviai čia ir užjūryje susivienijo ne karo, priešo ar grėsmės akivaizdoje, o kilniam ir prasmingam tikslui.

Parodoje bus pirmą kartą eksponuojamos įspūdingos knygos su paslaptingais įrašais „L“, „R“, „Š“, iš daugiau nei 2000 ranka įrašytų pavardžių sukurta erdvinė instaliacija, parodoje bus galima išvysti ir prieš 500 metų mirusio kunigaikščio Vytauto Didžiojo kelionę po Lietuvą. Čia bus galimybė pasitikrinti, ar turite gerumo geną.
Projektas „LABDARIAI.LT“ skirtas didžiausiai, net 6 metus trukusiai labdaros akcijai, kurios tikslas buvo surinkti milijoną litų. Akcija truko 1930–1936 m., siekiant surinkti lėšas unikaliam paminklui – nacionaliniam muziejui. Ne obeliskui, ne personalijai, o objektui, kuriuo galėtų naudotis ne viena lietuvių karta. Taip, minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, buvo sumanytas pastatyti jo vardo Kultūros muziejus laikinojoje sostinėje Kaune.

Tai – unikalus valstybės ir tautos vienybės pavyzdys. Muziejaus statybai valstybė skyrė milijoną litų, per milijoną surinko Lietuvos žmonės ir užjūrio lietuviai.

Parodoje atspindimas išmanus rinkodaros ir komunikacijos planas, parodantis, kokiomis originaliomis priemonėmis, keisčiausiomis akcijomis buvo sugebėta suvienyti tautą statant paminklą kultūrai.

Muziejaus archyvas išsaugojo didelę dalį labai įdomios medžiagos apie šią akciją, tačiau didžiausia vertybė – tai per 2000 aukotojų pavardžių (asmenų, įstaigų, įmonių), tų, kurie pagal išgales prisidėjo savo lėšomis. Tarp jų visiems žinomi asmenys: kunigas kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, poetai Salomėja Nėris, Jurgis Baltrušaitis, rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius, gamtininkas Tadas Ivanauskas, profesorius Vladas Lašas, Nepriklausomybės akto signataras istorikas Mykolas Biržiška. Tarp aukotojų ir įmonės, kurios egzistuoja ir šiandien: „Rūtos“ saldainių fabrikas, „Volfas Engelman“, „Ringuva“.

Jie visi buvo suskirstyti į tris kategorijas – labdarių, rėmėjų ir šelpėjų ir pagarbiai įrašyti į tris puošnias knygas, pažymėtas „L“, „R“ ir „Š“ raidėmis. Tačiau šios dokumentuose įrašytos pavardės ir tėra tik pavardės. O juk už kiekvienos iš jų slepiasi žmonės, istorijos, veidai. Todėl parodos tikslas yra pažadinti mūsų pasididžiavimą ir smalsumą. Paieškoti savo šeimos, giminės pavardės ir radus pasidalinti aukotojo istorija, nuotrauka. Parodoje ir internete bus galima paieškoti savo giminės. Kiekviena „atgaivinta“ aukotojo istorija papildys esamą parodą, o istorija pasidalinusieji taps muziejaus bičiuliais ir kitais metais galės nemokamai lankytis visuose muziejaus padaliniuose.

Paroda-instaliacija-akcija „LABDARIAI.LT. Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai“  veiks: 2017 11 24 – 2018 06 17

DAUGIAU