Paroda iš A. Vasiljevo fondo kolekcijos ”PARYŽIAUS STILIUS. XX a. aukštoji mada”

Nauja paroda, kurioje pristatomi keturi prancūzų aukštosios mados aukso fondo dizaineriai, įkūrę ne tik savo mados namus, bet ir suformavę šiuolaikinės moters įvaizdį.

 

 

Tai jau penktoji paroda Paežerių dvare, parengta iš Aleksandro Vasiljevo fondo Lietuvoje, kviečianti pasimėgauti įkvepiančia ir intriguojančia mados istorija.

 

Gabrielle „Coco“ Chanel prancūzų mados dizainerė įkūrusi mados namus CHANEL. Jos biografija yra viena ryškiausių sėkmės istorijų mados pasaulyje, pasižyminti transformacija iš didžiulio skurdo į pasaulinę šlovę. Mirus Gabrielle motinai, tėvas ją su seserimis paliko katalikiškoje Aubazine vienuolyno prieglaudoje. Būtent čia ji išmoko siūti – amato, kuris tapo jos karjeros pagrindu. Padedama turtingų rėmėjų, 1910 m. ji atidarė skrybėlių saloną Chanel Modes Paryžiuje, vėliau – butikus Deauville ir Biarritz kurortuose. Ji išgarsėjo išlaisvindama moteris iš griežtų korsetų ir įvesdama patogią, tačiau elegantišką estetiką, tokią kaip „maža juoda suknelė“ (1926 m.), tvido kostiumėliai bei rankinės ant grandinėlės. Jos įtaka išsiplėtė už aukštosios mados ribų į juvelyriką, aksesuarus ir parfumeriją, sukuriant kultinius aromatus, pavyzdžiui, patys žinomiausi kvepalai pasaulyje „Chanel No. 5“ (1921 m.). Parfumeris Ernest Beaux pasiūlė Coco kelis bandinius, o ji išsirinko penktąjį. Penketas buvo jos laimingas skaičius, todėl kvepalai buvo pristatyti 5-ojo mėnesio 5-ąją dieną.

 

Pierre Balmain dar vienas prancūzų mados milžinas, priklausęs tai pačiai aukštosios mados erai kaip ir Gabrielle Chanel, tačiau jo stilius buvo visiškai kitoks. Balmainas garsėjo itin prabangiu, moterišku ir dekoratyviu stiliumi. Jo kūryba pasižymėjo siauru liemeniu ir plačiais, pūstais sijonais – tai buvo tikras pokario prabangos simbolis. Jis sukūrė įvaizdį, pavadintą „Jolie Madame“ (Gražioji ponia). Tai buvo prabangi, savimi pasitikinti ir elegantiška prancūzė. Prieš pradėdamas savo verslą, jis dirbo kartu su Christianu Dioru pas dizainerį Lucieną Lelongą. Pierras Balmainas savo mados namus „Balmain“ atidarė 1945 m. Paryžiuje. Balmainas buvo vienas pirmųjų, pradėjusių aktyviai rengti Holivudo žvaigždes: Ava Gardner, Brigitte Bardot, Sophia Loren ir net Tailando karalienę Sirikit. Kaip ir Chanel, jis suprato kvepalų galią. Jo garsiausi aromatai – „Vent Vert“ ir „Jolie Madame“. Balmain mada buvo skirta moteriai, kuri nori spindėti priėmimuose ir vakarėliuose.

 

Yves Saint Laurent (YSL) yra laikomas vienu didžiausių mados vizionierių, kuris iš esmės pakeitė moters garderobą, suteikdamas jai galios ir pasitikėjimo. Talentingas menininkas, gimęs pasiturinčioje šeimoje Alžyre, jau vaikystėje pasižymėjo išskirtiniu talentu. Būdamas vos 18-os laimėjo dizaino konkursą ir tapo Christiano Dioro dešiniąja ranka. Yveso Saint Laurento gyvenimas buvo nuolatinė kova tarp genialių kūrybos proveržių ir gilių asmeninių krizių. 1957 m. netikėtai mirus Diorui, būdamas vos 21-erių – jis tapo jauniausiu aukštosios mados namų vadovu pasaulyje. Perėmęs Dior mados namų vairą visiškai pakeitė jų koncepciją. Tačiau šlovę aptemdė karinė tarnyba. Nors ir po trumpos tarnybos Yvesas patyrė sunkų nervinį išsekimą. Tuo metu Dior mados namų savininkas pasinaudojo proga ir jį atleido. Šis smūgis paradoksaliai tapo sėkmės pagrindu. Yvesas Saint Laurentas ir jo partneris Pierras Bergé padavė „Dior“ į teismą už sutarties pažeidimą, laimėjo kompensaciją ir už gautus pinigus 1961 m. įkūrė savo mados namus – „YSL“. Bergé rūpinosi verslu ir finansais, o Yvesas – kūryba. Yveso Saint Laurento kūryboje gausu akibrokštų visuomenei. Jis ne tik kūrė drabužius, bet ir nuolatos testavo visuomenės tolerancijos ribas. 1966 m., „YSL“ mados namai pristatė „Le Smoking“ – pirmąjį vyriško stiliaus smokingą, pritaikytą moterims. Tai buvo ne tik mada, bet ir politinis pareiškimas už lygybę. Tuo metu tai buvo skandalas: moterys su kelnių kostiumais nebūdavo įleidžiamos į restoranus, tačiau YSL tai pavertė aukščiausios elegancijos ir seksualumo simboliu. O 8-jame dešimtmetyje Yvesas buvo pirmasis dizaineris, kuris nusifotografavo nuogas savo kvepalų reklamai, kas tuo metu buvo neregėtas skandalas. Taip pat jis buvo pirmasis aukštosios mados dizaineris, atidaręs savo prêt-à-porter (gatavų drabužių) liniją pavadinimu „Rive Gauche“. Jis tikėjo, kad mada neturi būti skirta tik turtingoms damoms – ji turi būti prieinama ir matoma gatvėse. YSL garsėjo gebėjimu perkelti meną ant audinio. Garsiausias pavyzdys – „Mondrian“ suknelė (1965 m.), įkvėpta olandų dailininko Pieto Mondriano abstrakcijų. Jis taip pat skyrė kolekcijas Picasso ir Van Goghui. Yveso Saint Laurento tikrieji namai buvo Marakešas (Marokas). Ten jis rasdavo ramybę ir įkvėpimą savo spalvingoms kolekcijoms. Jis sakydavo, kad būtent Maroke išmoko spalvų meno.

 

Hubert de Givenchy ne tik dizaineris, bet ir prancūziškos elegancijos aristokratas, kurio kūryba sujungė aukštąją madą su kasdieniu patogumu. Priešingai nei daugelis to meto dizainerių, jis siekė, kad drabužiai moters nevaržytų, o pabrėžtų jos prigimtinį grožį. Hubertas de Givenchy gimė grafų šeimoje Bovė, Prancūzijoje. Jo aistra audiniams prasidėjo dar vaikystėje, stebint senelio gobelenų kolekciją. Dizainerio sėkmė mados pasaulyje atėjo per nuoseklų darbą. Būdamas 17 metų, 1944 m. jis persikėlė į Paryžių ir pradėjo mokytis pas dizainerį Jacques Fath. 1952 m. jis atidarė savo mados namus „House of Givenchy“. Pirmoji jo kolekcija „Les Séparables“ (1952 m.) sulaukė milžiniškos sėkmės ir sudrebino mados pasaulį. Givenchy pirmasis pasiūlė „atskiras dalis“ (palaidines ir sijonus), kurias moterys galėjo derinti tarpusavyje. Tai buvo žingsnis link mados demokratizavimo. Dar viena sensacija tapo „Bettina“ palaidinė, pavadinta jo pirmosios mūzos Bettinos Graziani vardu. Tai buvo paprasta balta medvilninė palaidinė su plačiais, raukiniuotais rankogaliais, pasiūta iš tuo metu pigios medžiagos, bet pasižymėjusi neįtikėtinu stiliumi. 1953 m. dizainerio pažintis su dieviškąja Audrey Hepburn, padėjo pasiekti pasaulinę šlovę. Būtent su Givenchy suknelėmis ši neprilygstama stiliaus ikona pasirodė daugelyje filmų. Šis įvaizdis visiems laikams pakeitė požiūrį į vakarinę aprangą – ji tapo paprastumo ir rafinuotumo simboliu. Dar viena mados naujovė buvo laisva, liemens nepabrėžianti suknelė „Sack“ (1957 m.), kuria Givenchy pristatė kartu su savo mentoriumi Balenciaga. Ji tapo visiška priešprieša tuo metu vyravusiam „New Look“ stiliui su siauru liemeniu. Huberto de Givenchy mada buvo grįsta švariomis linijomis, minimalizmu ir aukščiausios kokybės audiniais. Jis sakydavo: „Geriau mažiau, bet geriau“. Jo kūryboje nebuvo nereikalingų detalių ar pompastikos – visa elegancija slypėjo nepriekaištingame kirpime.

 

Unikalioje parodoje lankytojai galės atrasti Paryžiaus elegancijos, skonio ir stiliaus paslaptis. Iš arti susipažinti su retais ir išskirtiniais šių keturių mados meistrų dizainais, bei nuostabiais aksesuarais – batais, kepurėmis, rankinėmis, pirštinėmis, diržais, kvepalų buteliukais ir kosmetika.

 

Paežerių dvaras

Balandžio 26 d. – lapkričio 1 d.

 

Pirmadienis – Penktadienis: 8:00 – 17:00 val.

Šeštadienis: 10:00 – 18.00 val.

Sekmadienis: 11:00 – 16:00 val.

Nuo spalio 1 d. šeštadieniais ir sekmadieniais įstaiga dirba pagal išankstinius užsakymus (tel. +37066951842)

 

Renginio kalba: lietuvių
Vaikai įleidžiami nemokamai: iki 7 metų imtinai

Amžiaus cenzas: nėra
Nuolaidos: netaikomos