Paroda „Juozas Lebednykas. Skulptūra“
Skulptūrose – veržlumas, meistrystė ir fantazija
Panevėžio miesto dailės galerijoje eksponuojamose akmens, šamoto, bronzos skulptūrose gali įžvelgti visus autoriaus stilistikai būdingus bruožus ir kartu rasti daug naujovių, inspiruotų pastarųjų metų potyrių.
Kovo 23 dieną 17 val. Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma dailininko Juozo Lebednyko skulptūrų paroda. Parodoje eksponuojama bronzos, akmens, keramikos skulptūros bei pastelės.
Dailininkas Juozas Lebednykas gimė 1947 m. rugpjūčio 20 d. Dusmenų kaime (Trakų raj.). 1966-1972 studijavo skulptūrą Valstybiniame dailės institute (dabar: Vilniaus dailės akademija). Mokėsi pas Bronių Vyšniauską, Gediminą Jokūbonį, Konstantiną Bogdaną. Nuo 1973 m. gyvena ir kuria Panevėžyje. Nuo 1975 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 1989-1993 metais – LDS Panevėžio skyriaus pirmininkas.
J.Lebednykas dalyvavo parodose, simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje (Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Rusijoje, Turkijoje, Vokietijoje). Menininkas surengė 20 personalinių parodų. Pelnė svarių apdovanojimų. Sukūrė daug vario reljefų, skulptūrų visuomeninių pastatų interjerams, eksterjerams, mažosios plastikos bei skulptūrinės keramikos kompozicijų, objektų.
Panevėžio miesto dailės galerijoje eksponuojamose akmens, šamoto, bronzos skulptūrose gali įžvelgti visus autoriaus stilistikai būdingus bruožus ir kartu rasti daug naujovių, inspiruotų pastarųjų metų potyrių.
Juozo Lebednyko kūryboje dominuoja gamtos formos. „Gamtoje jau yra sukurta viskas, kas yra gražiausia. Tai ir imi viską iš jos. Geriau, kaip Dievas nepadarysi”, – teigia J. Lebednykas, transformuojantis gamtos formas ir kuriantis savitą magišką pasaulį.
Skulptoriaus kūryboje vyriški ir moteriški pradai ryškiai išreikšti per formą, nors ir giliai užkoduoti prasmių įvairove (gamtos, ženklų, simbolių). Kartais pats autorius skulptūras „suporuoja”, kitąsyk sukuria kelių objektų kompoziciją ar palieka kūrinį – vienišių. Ypatingą reikšmę turi skaičius 3. „Dievas mėgsta trejybę”, – pašmaikštauja skulptorius.
Kokią medžiagą J. Lebednykas benaudotų savo kūriniams – marmurą, bronzą, granitą, akmens masę – jos pulsuoja gaivališka gyvybe, veržlumu, tobula meistryste ir fantazijos žaisme. Autorius suvaldo spontanišką kūrybiškumą, tačiau jo nepažaboja – duoda laisvę raiškai. Todėl jo formos stiebiasi aukštyn, šakojasi, mezga vaisius ir gieda paukščiais.
Skulptūrų linijos išbaigtos, o formos, inspiruotos gamtos ir žmogaus rankų tvarinių, primena amžiną gyvybės ratą ir dvelkia erotika, paslaptimi, kuri vilioja, gundo, o kartu išlieka tyra. Granito, marmuro, bronzos paviršiai spindi kaip veidrodis, o akmens masės skulptūrose faktūros grubesnės, jų paviršiuje gali įskaityti simbolius, ženklus, čia susipina įvairios kultūros.
Daugelį eksponuojamų kūrinių įkvėpė kelionės po Indiją, kurią pastaraisiais metais Juozas Lebednykas perkeliavo nuo Šiaurės iki pat Pietų. Būnant šalia jo skulptūrų tiesiog juste junti šią šalį, pilną nenusakomų kvapų ir garsų, magiškos jėgos ir vitališko grožio.
Menininkas dirba kaip pašėlęs, nežiūrėdamas, kokia savaitės diena, be jokių išeiginių. Jo sukurtų darbų užtektų surengti kelias parodas. Vaikštant po skulptoriaus dirbtuvę jautiesi tarsi Dievo namuose, kuriuose gyvena keisčiausios būtybės tarsi iš J. Borgeso bestiariumo ir tik jis, kūrėjas, nulems, kurios iš jų išeis į viešąjį pasaulį ir bus parodytos žmonėms.
Norint pamatyti J. Lebednyko sukurtus monumentalius kūrinius, tektų išsirengti į ilgą kelionę po Lietuvos miestus. Daugiausia tokių darbų – Panevėžyje. Įvairias Panevėžio erdves puošia skulptūros „Paukščiai”, „Burės”, „Žiedas”, „Sraigė”, pasižyminčios formos ir linijos grožiu, meile gamtai, gyvenimo išmintimi, subtiliais, lakoniškais sprendimais.
Skulptorius J. Lebednykas atidavė duoklę tautos istorijai. 1990-aisiais sukūrė „Pietą”, kuri stovi Panevėžyje, prie Švč. Trejybės bažnyčios. Paminklas, skirtas 1863-iųjų sukilimo aukoms atminti, pastatytas prie Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios.
Virginija Januševičienė
