Paroda „Jurga Ivanauskaitė (1961-2007). Sankryžos“
Sankryžos
Niekas taip neatpalaiduoja ir neišlaisvina žmogaus kaip kelionė, išsiveržimas iš senos aplinkos ir naujų vietų magija. Jurga Ivanauskaitė
Mūsų dienomis Jurga Ivanauskaitė (1961-2007) yra tik žymi, populiari rašytoja, o jos sukurtos knygų iliustracijos, plakatai, scenografijos eskizai, estampai, ekslibrisai, piešiniai ir tapybos paveikslai atsidūrę meninės kūrybos periferijoje. Ilgus metus Jurgos vidinėje – kūrybos kelionėje dailės kūriniai buvo suvokiami kaip rašytinio žodžio priedėlis, iliustracinė medžiaga. Tačiau niekad neeksponuoti piešiniai iš studijų Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) laikotarpio ar tuoj po instituto baigimo rodo tokią Jurgą Ivanauskaitę, kokia ji norėjo būti dailės pasaulyje. Deja, ji susidūrė su dėstytojų, vyresniųjų ir vidurinės kartos kolegų kritika, tegu kritikuojant ir siekta geranoriškai „apsaugoti” jaunąją menininkę nuo „neteisingų” piešimo būdų, technikų ir vaizdinių. Šiandien, surengus Jurgos Ivanauskaitės dailės parodą, skirtą jos 50-mečiui, galime geriau pažinti rašytoją Jurgą Ivanauskaitę kaip dailininkę, gal ir labiau ją tokią pripažinti.
„Mano herojai klonuoti iš manęs pačios”, – žodžiai, pasakyti apie rašymą, tinka ir Jurgos dailės kūriniams. Rašymas apie herojus kaip apie save, suteikiant jiems savo minčių, išgyvenimų, svajonių ir autoportretiškų išorės bruožų, sunkiai įmanomas be nuolatinės atkaklios savistabos, kurią itin paskatino ilgalaikės tolimos Jurgos Ivanauskaitės kelionės į Rytus.
Jurga Ivanauskaitė mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos (dabar Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla) Dailės skyriuje. 1979-1985 metais Jurga Ivanauskaitė studijavo grafiką Lietuvos valstybiniame dailės institute, kur akademinio piešimo reikalavimai ir meninės formos samprata buvo tikrai griežtai apribota. Ir ne tik ideologiškai. Jurga Ivanauskaitė įgijo plakato specializacijos dailininko grafiko diplomą. Būtent taikomojoje grafikoje dekoratyvi jos maniera, lakoniški, įtaigūs įvaizdžiai galėjo būti geriau toleruojami nei estampo srityje.
Jaunoji dailininkė kompozicijose, piešiniuose sau atsigaudavo, mėgo fantazuoti, nevengė išmonės. Gali būti, kad kitų, ypač dėstytojų, ir pačios nepasitenkinimas savo dailės darbais provokavo Jurgos poreikį stipriau save realizuoti rašyme, traukusiame ją nuo mažumės.Trečiame instituto kurse Jurga jau skelbė noveles žurnaluose „Nemunas”, „Pergalė” (dabar „Metai”). Jurgos piešinių sau pasaulis, motyvai – mergiški, su besiskleidžiančio moteriškumo pumpurais. Su daugybe asmeninio gyvenimo realijų – autoportretais, artimųjų – sesutės Radvilės, mamos Ingridos, bobutės – taip ji buvo vadinama šeimoje – Halinos Korsakienės bruožus primenančiais atvaizdais. Savo piešiniuose, kaip ir novelėse, romanuose, Jurga būdavo, regis, atvira, bet neatsilapojusi. Autoportretinių bruožų turi ir vėlesnių kūrinių, net vaikiškų knygų iliustracijų personažai. Knygelės „Stebuklinga spanguolė” (1991) viršelyje besišypsanti mergaitė – regis, pati Jurga. Iliustracijose – jos sukurtas stebuklų ir burtų, įasmenintos gyvūnijos ir fantastinių būtybių pasaulis. Iliustravimas – tikrai Jurgos stichija: ji moka kurti charakterius, pasakišką ar fantasmagorišką atmosferą.
Jurgą nuo mokyklos laikų supo hipiška atmosfera, ji žavėjosi „The Beatles” muzika, adoravo Johno Lennono asmenybę. Piešiniuose sau nuo pirmų Dailės instituto kursų ji ne kartą piešė Lennoną vaizduojančias kompozicijas, kūrė koliažus, kuriuose panaudojo jo nuotraukas. 1985 metais – kone tuo pačiu metu, kai įgijo Dailės instituto baigimo diplomą, Jurgos novelės buvo išleistos atskira knygele „Pakalnučių metai”.
Kūrybos kelio pradžioje Jurga parašė pirmąją pjesę „Nežaiskite su mėnuliu!” Režisierius Gytis Padegimas jaunai autorei suteikė visas galimybes ne tik kaip debiutuojančiai rašytojai, bet ir kaip dailininkei (ji sukūrė ir scenografijos projektus, plakatą) – taip spektaklio meninis apipavidalinimas tapo maksimaliai autorinis. 1987 metais pjesė buvo pastatyta Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre, Mažojoje salėje, o jau kitais metais „Vagos” leidykla išleido pirmąjį Jurgos romaną „Mėnulio vaikai”.
Jurga, rašytoja ir dailininkė, dar priklausomybės metais sugebėjusi išsiveržti iš bespalvio visuomeniškumo, inertiškumo, vis labiau reiškėsi kaip žmogus sau, apsisprendęs gyvenime bei kūryboje remtis sąžine, protu ir išlikti ištikima savo meninėms vizijoms.
Kurdama priešmirtinį savo ciklą – 12 improvizacijų angelų tema, Jurga apibendrino ją visada dominusį įvairių tautų ir tikėjimų siekį pažinti dangiškąsias jėgas, pajusti jų globą, nešamą Dangaus pasiuntinių angelų. Angelas ar tiesiog sparnuota figūra, simbolizuojanti dvasios polėkį, meilę, viltį – vienas mėgstamiausių Jurgos kūrybos įvaizdžių.
Neeilinis Jurgos Ivanauskaitės fenomenas jungia savyje literatūros ir dailės sankryžas, pažindina su tolimojo Tibeto dvasine būtimi, skatina gilintis į egzistencinius klausimus, diegia atvirumą pasauliui, žadina piligriminių kelionių ilgesį, ugdo laisvą, savo idėjoms ištikimą asmenybę.
Ramutė Rachlevičiūtė
