Paroda skirta moderniojo parlamentarizmo istorijai
2010 m. kovo 11-ąją Šiaulių ,,Aušros” muziejaus Ch. Frenkelio viloje atidaryta paroda ,,Šiauliečiai – parlamentarizmo tradicijų puoselėtojai”, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-osioms ir Steigiamojo seimo 90-osioms metinėms. Atidaryme dalyvavo LR Seimo narys Andrius Šedžius.
Paroda veiks iki balandžio 26 d. Vėliau ji bus eksponuojama Lietuvos Respublikos Seime, Šiaulių apskrities miestuose ir miesteliuose.
Parodos tikslas – supažindinti su svarbiausiomis Šiaulių politinio gyvenimo asmenybėmis, jų indėliu į Naujųjų laikų moderniojo parlamentarizmo raidą, kuriam pradžią davė 1905 m. Didysis Vilniaus Seimas ir lietuviškų gubernijų deputatų veikla Rusijos Valstybės Dūmoje. 1918 m. Vasario 16-osios akto nutarimai buvo parlamentarizmo tradicijų atgaivinimo pradžia, o 1920-1926 m. – klasikinis parlamentarizmo periodas, kuomet Lietuvoje susiformavo dviejų partinių blokų sistema. Pirmasis – krikščionių demokratų – atstovavo dešiniosioms, antrasis – valstiečių liaudininkų – kairiosioms politinėms jėgoms. Konstitucinio parlamentarizmo laikotarpiu šalies politiniame gyvenime vyravo krikščionys demokratai.
Tarpukariu Šiaulių politiniame gyvenime taip pat išryškėjo dvi pagrindinės srovės: kairieji ir dešinieji. Istorinė Šiaulių tradicija – socialdemokratinė kairioji kryptis. Žymūs Šiaulių savivaldybininkai ir parlamentarai buvo kairiosios politinės krypties atstovai.
1940 m. birželio 14-15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, buvo paleistas Lietuvos Respublikos Seimas ir paskelbti rinkimai į Liaudies seimą, kuris padėjo sukurti iliuziją, kad Lietuvos okupacija ir aneksija yra teisėtos. Liaudies seimas 1940 m. rugpjūčio 25 d. pasivadino Lietuvos SSR Aukščiausiąja Taryba, kuri tebuvo parlamento fikcija: ją skyrė Komunistų partija, jokios realios valdžios ji neturėjo. Paskutinė 1985 m. ,,išrinkta” Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba, veikiama Sąjūdžio, priėmė kai kuriuos Lietuvos valstybingumo atkūrimo aktus, panaikino Komunistų partijos monopolį ir sudarė sąlygas atsirasti daugiapartiškumui.
1990 m. vasario 24 d. vykusiuose rinkimuose į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą su šūkiu ,,Už Sąjūdį už Lietuvą!” triuškinamai laimėjo Sąjūdžio remti kandidatai. 1990 m. Kovo 11-ąją paskelbus aktą dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo, Lietuvos parlamentas tapo tautos atstovybe ir aukščiausiąja įstatymų leidybos institucija. 1990-1992 m. šalyje susiformavo daugiapartinė sistema.
Parodoje pristatomi Šiaulių parlamentarai – Didžiojo Vilniaus Seimo ir Lietuvių konferencijos Vilniuje atstovai, Vasario 16-osios akto signatarai, Lietuvos Respublikos Steigiamojo, I, II, III Seimų nariai, 1990 m. Šiauliuose išrinkti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariai, Kovo 11-osios akto signatarai, 1992-2010 m. Šiaulių atstovai Lietuvos parlamente. Ne visus juos galime laikyti tikraisiais šiauliečiais. Atrankos kriterijais buvo kilmė, mokymasis, profesinės ar visuomeninės veiklos epizodai Šiauliuose.
Parodoje eksponuojama medžiaga iš Šiaulių ,,Aušros” muziejaus rinkinių, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos ir asmeninių Leono Peleckio-Kaktavičiaus, Donato Morkūno, Algimanto Sėjūno, Alberto Špoko archyvų.
Parodos rėmėjas – Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo.
Išsamesnę informaciją teikia Šiaulių ,,Aušros” muziejaus Naujausios istorijos sektoriaus vedėja Birutė Lukošiūtė, tel. (8 41) 524394, Istorijos skyriaus vedėja Irena Nekrašienė, tel (8 41) 524392.
