Paroda „Velomobilis vizijose ir realybėje“
Konstruktoriaus Rimanto Martinkėno sukonstruotų velomobilių fotografijų paroda „Velomobilis vizijose ir realybėje”. Lankytojai galės išvysti vieną iš R. Martinkėno sukonstruotų velomobilių, prie muziejaus pasivažinėti šiomis transporto priemonėmis. Per Šiaulių miesto šventę „Šiaulių dienos 2010″ vyksiančiame parodos atidaryme dalyvaus ir patirtimi dalinsis parodos autorius.
R. Martinkėnas – technikas-mechanikas, biotransporto priemonių gamintojas ir populiarintojas. 1986-1990 m. buvo aktyvus biotransporto klubo „Vekta” narys. Pagaminęs pirmuosius velomobilius, 1986-1989 m. dalyvavo velomobilių festivaliuose-konkursuose, vykusiuose Šiauliuose. 1988 m. R. Martinkėnas apdovanotas Maskvoje leidžiamo žurnalo „Izobretatel i racionalizator” („Išradėjas ir racionalizatorius”) diplomu už geriausiai pagamintą velomobilį MR-2 „Beata”. Šiuo velomobiliu 1989 m. vykusiame velomobilių maratone distanciją Vilnius-Šiauliai jis įveikė per 8 val. ir laimėjo trečiąją vietą.
Nuo 1989 m. R. Martinkėnas gyvena, konstruoja ir gamina velomobilius Šiauliuose. Yra pagaminęs apie 35 įvairių konstrukcijų biotransporto priemones, viena iš tokių – MR30, skirta Tomui Šernui, vieninteliam likusiam gyvam Medininkų tragedijos liudininkui.
Velomobilis – dviejų, trijų ar keturių ratų pedalais varoma, žema ir ilga transporto priemonė. Vairuotojas velomobilyje sėdi atsilošęs ir pedalus mina ištiesęs į priekį kojas. Velomobiliai daugiausiai varomi kojų raumenų jėga. Yra ir rankomis varomų bei kombinuotų – varomų kojomis ir rankomis.
Pirmosios velomobilių konstrukcijos pasirodė XX a. pradžioje. Didelis susidomėjimas jomis atsirado apie 1930 m., kai buvo pagerinti pasaulio rekordai lenktyniaujant kartu su dviračiais. Lenktynėse velomobiliu, kitaip gulimu dviračiu, važiavęs sportininkas buvo neprofesionalas. Dėl šios priežasties tarptautinė dviračių federacija panaikino visus rekordus ir uždraudė lenktyniauti velomobilių konstrukcijomis. Šis draudimas galioja ir šiandien. Galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl velomobiliai nėra labai populiarūs. Šių konstrukcijų atgimimas prasidėjo apie 1970 m. Šiandien vyksta velomobilių varžybos, yra fiksuojami jų rekordai.
Parodoje pristatomose R. Martinkėno fotografijose užfiksuoti paties autoriaus sukonstruoti velomobiliai: MR27 „Spungė”, MR24 A „Spungė”, MR25 „Žiogas”, MR27 „Uodas”, MR28 „Capella”, MR29 „Vapsva”, MR30, MR31 „Hesperija”, MR31 „Hesperija” GT, MR33 „Laumžirgis”, MR34 „Volungė”, MR35 „Avocete”, MR36 „Tinagma”, MR37 „Skėrys”, MR38 „Egira”. Apie savo aistrą velomobiliams parodos autorius teigia: „Aš esu vienas iš nedaugelio aistringai besidominčių velomobiliu. Pirmąjį pagaminau 1986 m. Prieš tai buvau dviračių mėgėjas, bet išbandęs velomobilį supratau, kad už paprastą dviratį jis daug kuo pranašesnis.” Pasak R. Martinkėno, didžiausias velomobilių pranašumas – komfortas. Žinoma, jie ir saugesni už dviračius.
