Ponas Puntila ir jo tarnas Matis

Ponas Puntila ir jo tarnas Matis

Bertolt Brecht

Liaudies komedija

Režisierius – Algimantas Pociūnas

Dailininkas – Artūras Šimonis

Muzika – Paul Dessau

Iš vokiečių kalbos vertė Kęstutis Stalioraitis

Vaidina:

Puntila – Sigitas Jakubauskas

Matis – Aidas Matutis

Eva – Donata Kielaitė

Laina – Jūratė Budriūnaitė

Atašė – Dalius Jančiauskas

Teisėjas – Juozas Žibūda

Advokatas – Aurimas Žvinys

Pastorius – Aurimas Pintulis

Gyvulių daktaras – Eduardas Pauliukonis

Šmugelninkė Ema – Nomeda Bėčiūtė

Vaistininkė – Lina Bocytė

Melžėja – Vilija Paleckaitė

Telefonistė – Danguolė Petraitytė

Surkala – Mindaugas Jurevičius

„Vyriausybė, nepatenkinta savo liaudimi, turėtų ją išvaikyti ir išsirinkti sau naują”

Bertolt Brecht

Bertolt Brecht (1898-1956)  – vokiečių rašytojas, dramaturgas, teatro veikėjas.

Liaudies komedija „Ponas Puntila ir jo tarnas Matis” (Herr Puntila und sein Knecht Matti) dažnai pristatoma kaip „vokiškas pokštas suomiška tema”. Šiemet pjesė švenčia savo 70-metį – dramaturgas ją sukūrė 1940-aisiais, būdamas Suomijoje. Pjesė tartum sakmė, kurioje gausu nedidelių istorijėlių, supintų į vieną folklorinį audinį su būdingomis kaimui atrakcijomis – suomiška pirtimi, burtais, raganavimais. Pagrindinis pjesės veikėjas, turtingas ūkininkas Puntila savo vienturtę dukrą Evą nori ištekinti už atašė, tačiau dukra turi savo nuomonę. Vyksmas vystosi tarsi „tuštybės mugėje”, o pagrindinis veikėjų tikslas – kad „šventė” nesibaigtų niekada.

Šiandien labai sunkus laikas prabilti į žiūrovą. Pagalvojau, kad tam tikros Brechto laikų aktualijos puikiai atliepia šiai dienai.

„Ponas Puntila ir jo tarnas Matis” parašytas su gausiais humoro intarpais, kurie tikrai sudomins žiūrovą.

Šiandien, pasižiūrėjus aplinkui, esame pasiekę tokią stadiją, kad belieka tik juoktis. Žinoma, skaudus šis juokas… Toks juokas yra užkoduotas ir šioje pjesėje.

Tikiuosi, kad žiūrovas spektaklyje pajus ir išgyvens ne laikraštines aktualijas, ir supras, kodėl buvo pasirinkta ši pjesė.

Taip. Tai – liaudies komedija. Man šis žanras – artimas. Aš jį jaučiu, tikiuosi, kad tai pavyks perteikti ir spektaklyje: paprastą, neužkoduotą, žmogišką poziciją tam tikrais šios dienos ir būties klausimais.

Dabartinis pliuralizmas ir pliurpalizmas tiek įsišaknijo, kad jo nebegirdi, nebeįmanoma jo klausytis. Tai ryškiai parodoma ir šiame spektaklyje. Džiaugiuosi, kad pavyko Teatrą sudominti šia pjese ir ją parodyti žiūrovams.

Algimantas Pociūnas,

Spektaklio režisierius

Premjera 2010 m. gruodžio 31 d.