“Raiši žirgai nešuoliuoja”

Luis del Val

RAIŠI ŽIRGAI NEŠUOLIUOJA

Režisierius: Ignas Jonynas

Trukmė: 1 val. 20 min.

Iš ispanų kalbos vertė Nijolė Ona Andrejevienė

Scenografijos ir kostiumų autorė – Renata Valčik

Garso dizainas – Paulius Kilbauskas

Kaukės autorius – Donatas Jankauskas

Spektaklyje skamba J.S.Bacho ir Cheto Bakerio muzika

Premjera – 2008 balandžio 25 d.

Vaidina:

Rolandas Kazlas

Giedrius Savickas

Ispanų dramaturgas Luisas del Valis Lietuvoje dar nežinomas autorius, tačiau gimtojoje šalyje ir užsienyje, už kūrybą, aktyvią pilietinę poziciją ir veiklą yra pelnęs daugybę premijų bei garbės apdovanojimų. Luisas del Valis gimė 1944 m. Saragosoje, Ispanijoje. Nuo trisdešimties metų pradėjo intensyviai rašyti ir savo publikacijomis iškart išsiskyrė periodinėje spaudoje. Iki šiol aktyviai bendradarbiauja televizijoje, rašo scenarijus spektakliams, laidoms, pats dažnai dalyvauja TV diskusijose, populiariausiuose laikraščiuose spausdinami jo komentarai. Rašytojo internetinės svetainės moto: ,,Kelnes nusimauti galima. Galima be kelnių lipti laiptais aukštyn. Tačiau niekad nereiktų nusimauti kelnių tuo metu, kai lipi laiptais aukštyn.”

Režisieriaus Igno Jonyno spektaklyje „Raiši žirgai nešuoliuoja” žiūrovas vedamas per istoriją, nueinat jausmų kelią nuo juoko iki ašarų. Verslininkas Migelis (akt. Rolandas Kazlas) atsiduria akistatoje su savo sūnumi Markosu (akt. Giedrius Savickas), kurio frazė tik viena – „duok pinigų”. Neigiamas atsakymas jį padaro šaltakraujišku žvėrimi nusitaikiusiu į savo auką. Tuo tarpu R. Kazlo Migelis – tai ties bedugnės kraštu stovintis nelaimingas žmogus, kurio gyvenimo sėkmė yra grįsta pykčiu ir neapykanta. Aptemęs protas nepastebėjo kada sūnus parado žmogišką pavidalą. Kas dėl to kaltas? Spektaklyje nuolatos vyksta sūnaus ir tėvo širdį verianti santykių peripetija, kuriai pasiekus kulminaciją, gyvas  išlieka tik vienas.

Luisas del Valis: „Mane visada traukė tos figūros, kurios demonstruoja stiprybę ir sugebėjimą aukotis, tačiau patys save sužlugdo, nes jiems paprastai trūksta vieno dalyko: arba garbės, arba daugiau milijonų. Taip pat man visad atrodė nepaaiškinami silpnadvasių pasakojimai, kaip jie tą ar kitą dalyką padarytų būdami kito žmogaus vietoje. Deja, jie niekad nebus to kito vietoje. Šio kūrinio herojus atspindi daugelį dalykų, kuriuos niekinu, tačiau jis taip pat turi ir savybių, kuriomis žaviuosi.  Niekad nenorėčiau būti panašus į jį, bet niekad negalėčiau jo neapkęsti.”