Roko opera ”404: Rojus nerastas”

2012-ieji. Išpranašautoji pasaulio pabaiga. Beveik šimtas žmonių, dirbančių scenoje ir „už kadro“. Vienintelis pasirodymas – 13-oji pragariška MIF roko opera „404: Rojus nerastas“. Pamirškite „Moksliukų keršto“ suformuotą stereotipą apie susigūžusius drovius matematikus, kurie viešumoje nemikčiodami negali išspausti sakinio. Dabar jie veržiasi į sceną tam, kad šoktų, dainuotų ir vaidintų, nemiega naktimis, kad sceną puoštų jų siūti kostiumai, gamintos dekoracijos, kad skambėtų jų rašyti žodžiai ir grojama muzika. Šiemet roko opera ypatinga. Ir ne tik todėl, kad 13-oji, ne tik todėl, kad vyksta Apokalipse dvelkiančiais 2012-aisiais. Šių metų komanda – jauna ir nauja, remia vieni kitus pečiais, kad sukurtų kažką dar nematyto ir šviežio. Ir nesvarbu, kad režisierė – bioinformatikė, „404: Rojus nerastas“ nebus genetiškai modifikuotas produktas, priešingai – išjaustas ir išgyventas, nugriovęs betonines sienas tarp matematikos ir kūrybos, sujungęs į vieną būrį labai skirtingus žmones. „Rotacija – studenų nuskurdinimo priemonė“ – rašo vienas naujienų portalas. Ir ne tik! Scenoje Rotacija – bejausmė mašina, jos standarto neatitikusius studentus verčianti į krūvas, iš kurių kyla svetimų smegenų išalkę zombiai – nusirašinėtojai… Roko opera papasakos pasimetusios studentės, norinčios mesti studijas Lietuvoje, istoriją, parodys jos kelionę per studentišką pragarą, kuriame kenčia tie, kurie tingėjo, nusirašinėjo, niekuomet negrįžo iš akademinių atostogų ar nelankė paskaitų. Spalvingi, retsykiais net komiški personažai atskleis slapčiausias studentų baimes (bei nuodėmes), jau nebeslepiamą nusivylimą lietuviška švietimo sistema, neviltį, kurią sukelia nežinia dėl ateities. Šiemet roko opera – gaivališkas šviežio oro gurkšnis. Kad ir pragariško. Po roko operos taip pat visus pragariškai linksmins Bix, SweetSalt, No Djs ir Mr.S.