Saulės Želnytės tapybos paroda

2014 m. vasario 27 d., ketvirtadienį 17 30 val.
“Klaipėdos galerijos” filiale
“Herkaus” mados ir verslo centre (H.Manto 22)
Saulės Želnytės tapybos parodos “Laiko atspaudai”
atidarymas

Saulė Želnytė 2001 m. baigė magistro studijas Vilniaus dailės akademijos Taikomosios dailės fakulte. Parodose dalyvauja jau nuo 1997 m.
Parodoje „Laiko atspaudai” pristatomi frotažo technika sukurti meno kūriniai. Kas yra frotažas? Frotažas – siurrealizmo dailės technika, grįsta automatizmo metodu. Atspaudas išgaunamas pasirinktą medžiagą uždėjus ant pasirinkto paviršiaus, kai trynimo būdu išgaunama faktūra ir raštai, sukuriamos netikėtos vaizdinės asociacijos.
2008 m. vieno plenero metu dailininkė išbandė frotažą – nuo kirvarpų išgraužtos medžio lentos atspaudė akvarelinį atspaudą. Ši technika taip sudomino Saulę, kad šį eksperimentą išvystė ant drobės atspausto keliskart išdidinto fotografinio vaizdo. Šis darbas buvo eksponuotas 2009 m. IV-oje Lietuvos šrifto ir kaligrafijos parodoje „Rašto menas”.
Savo kūryboje, naudodama frotažo techniką, autorė fiksuoja įvairių buities daiktų paviršius. Spalviniais sluoksniais, kai kur beveik persišviečiančiais, bando išgauti tūrį ir erdvę. Pirmąjį tapybinių atspaudų ciklą sukūrė 2010 m. Paberžėje,. kur ilgą laiką gyveno Lietuvos dvasinis šviesuolis Tėvas Stanislovas. Jis savo aplinkoje buvo sukaupęs įvairių kultūrinio paveldo dirbinių (metalinių tvorelių, vėjarodžių, kaltinių kryžių, saulučių, puodų, raktų ir kt.), kurie dailininkės kūryboje pasitarnavo kaip prototipai ar idėjų inspiracijų šaltiniai.
S. Želnytė spalvotų atspaudų temą plėtoja kurdama įvairiose istoriškai, dvasiškai ypatingose Lietuvos ir Latvijos vietose: Jūrkalnėje – „Kuršių žemė”, „Krosnis duonai”; Liepojoje – Šv. Juozapo katedros durų apkaustai – „Arka”, „Karūna”; Mežuotnėje – „Dievybė”; Šventojoje – senųjų krosnių koklių motyvai – „Kad būtų šilčiau” ir kt.
Seni daiktai (kaip ir jų formos) metams bėgant savyje sukaupia laiką, aplinkos informaciją, virstančia tam tikros vietos, žmonių išgyventų emocijų simboliais, kas neabejotinai suteikia jiems
sakralumo. O tai sujungia kūrybą su praeitimi ir suteikia galimybę savaip šiuos daiktus interpretuoti šiandien.
„Kurdama savo darbus – atspaudus nuo surinktų daiktų – suteikiu jiems naują prasmę, naują gyvenimą. Išdėlioju juos savaip, spalvomis ir tonais sukuriu erdvinį sprendimą, nors realybėje tie daiktai tiesiog prikalti ant pastato sienos ar kito stabilaus paviršiaus. Mano kūriniuose jie patalpinami ne tik į naujas erdves, bet ir įgyja papildomų reikšmių. Neretai jų praktinė paskirtis primirštama ir tada išryškėja naujos šių objektų sąvokos, kartais daugiau asociatyvios, kartais daugiau formalios” – sako Saulė kelnytė.
Paroda vyks iki kovo mėn. 27 dienos.