Skrydis virš 12-kos ežerų

Skrydis virš 12-kos ežerų, nuostabi Aukštadvario regiono parko pažintis. Aukštadvario kraštas – vienas iš gražiausių pietryčių Lietuvos kampelių. Jis unikalus savo natūralia gamta, puikiais kraštovaizdžiais, išraiškingais ežerais ir vingiuotais upeliais.

Maždaug prieš 18 tūkst. metų, tirpstantys ledynai suformavo ežeringą Aukštadvario regioninio parko teritorijos reljefą.  Tai  kalvos, gūbriai, kalvagūbriai, daubos, kurios  jungia: masyvus kloniai su paryškintomis upėmis, upeliais, įvairiame aukštyje tyvuliuojančiais ežerais.

Kelionė prasideda Verknės upelio ištakos ir didžiausio Vilkokšnio ežero (337ha) apžvalga. Jos versmės prasiveržia Galaverknio kaime, tai vietos  kur čiurlendavo šaltiniai. Verkmės upė garsiausia  Dzūkijos kraštuose, legenda byloja „Verknė, vis spartindama tėmkę, tebeskuba pas mylimąjį Nemuną…“

Kelionę tęsia išraiškingas piliakalnis, gerai matomas Žuklijų kaimo vakariniame pakraštyje, Vilkokšnio ežero pakranteje. Šiaurinėje piliakalnio papėdėje buvo rasta senovės gyvenvietės liekanų. Toliau, kairėje pusėje pamatysime Trakų rajono giliausią ežerą Verniejų su išraiškinga sala.

Skrendant arčiau, Aukštadvario HES vandens saugyklos, pamatysime ir Aukštadvario apylinkes. Aukštadvaris, įsikūręs prie seno karališko vieškelio iš Vilniaus pro Trakus į Birtono pilis. XIII a. Aukštadvaris dėl svarbos varžėsi su Kernave ir Trakais, garsus savo dvaru, Dominikonu vienuolynu, pilimi, Turgaus aikšte.

Aukštadvario regioninio parko apylinkėse suskaičiuojama virš 250 kalvų. Įdomus reto grožio kalvynas skendi miškuose. Slėniuose vingiuoja upės ir upeliai, spindi ežerų akys. Verknės aukštupis su giliais slėniais ir sudėtingų rinų raizginiu, įvairaus amžiaus ir sudėties miškai sukuria įspūdingą, savitą, akiai patrauklų kraštovaizdį. Juo pasigrožėti ir apsižvalgyti ir siūlome iš paukščio skrydžio. Kiekvienas čia apsilankęs bent kartą, sugrįžta vėl ir vėl, nes yra dėl ko. Linkime nepakartojamų ispūdžių skrydžio metu.