Šviesa, kuri kūrė kiną: tirpstančių vaizdų projekcijos menas

 

Magiškasis žibintas – XVII a. pabaigoje išrastas optinis prietaisas, šviesos šaltiniu ir lęšiais perkeliantis į ekraną ant stiklo tapytus vaizdus. Daugiau kaip 250 metų jis buvo plačiai naudojamas viešuose pasirodymuose – nuo pramoginių iki populiariojo mokslo demonstracijų. XIX a. išpopuliarėjus „tirpstantiems vaizdams“, magiškasis žibintas tapo vienu ryškiausių kino pirmtakų – reginiu, kūrusiu judesio ir perėjimų iliuziją dar iki atsirandant kinui.

 

Programa „Šviesa, kuri kūrė kiną: tirpstančių vaizdų projekcijos menas“ skirta didžiajam „tirpstančių vaizdų“ projekcijų menui ir pristato Friedricho Augusto Böttcherio, anuometinės šio žanro „žvaigždės“, skaidres. 1870-aisiais jis pasirodydavo prestižiniame Berlyno „Schauspielhaus“ teatre Gendarmenmarkt aikštėje, o tarp nuolatinių žiūrovų būdavo ir pats imperatorius. Tai rankomis tapytos, išskirtinės meistrystės skaidrės, iki šiol išlaikiusios savo įtaigą. Programoje atsiveria anuometinių „blokbasterių“ repertuaras – nuo mistiškosios Indijos iki įspūdingų panoramų iš įvairiausių pasaulio kampelių. Didysis kinas prieš kiną.