free Teresės Jankauskaitės juodosios keramikos paroda ,,ŽIBANTYS“

Teresės Jankauskaitės juodosios keramikos paroda ,,ŽIBANTYS“

Maloniai kviečiame į  TERESĖS JANKAUSKAITĖS juodosios keramikos parodos ,,ŽIBANTYS“ atidarymą, kuris vyks rugsėjo 26 d., (antradienį) 17.00 val. „Baltijos gintaro meno centre“ (Šv. Mykolo g. 12, Vilnius).

Teresė Jankauskaitė – dailininkė, keramikė, tapytoja – gimė Žemaitijoje 1949 m., Pakuršėnų kaime, Šiaulių rajone. Užaugo Vilniuje, gyvena ir kuria atokioje, miškų apsuptoje sodyboje Pelekiškių kaime, Merkinės seniūnijoje, Varėnos rajone. 1973 metais baigė Lietuvos Dailės Akademiją ir įgijo keramikės specialybę. 1978 metais buvo priimta į Lietuvos dailininkų sąjungą.

 

Studijų metais Teresė dalyvavo etnografinėse ekspedicijose. Susipažinusi su juodąja keramika, jau žinojo, ką dirbs. Meilė juodajai keramikai išliko iki šių dienų. Ekspedicijų metu pabuvojo įvairiuose Lietuvos kampeliuose.

 

Menininkė taip pat dalyvavo archeologijos ekspedicijose Vidurinės Azijos dykumose, kopė į kalnus, grožėjosi gamta plaukiodama baidarėmis įvairiomis upėmis. Likę prisiminimai netiesiogiai atsispindi jos įvairiapusėje kūryboje. Ypatingai menininkę patraukė Dzūkijos kraštas. Miškingose upių ir ežerėlių išvagose Merkinės apylinkėse archeologinių ekspedicijų metu rasta juodosios keramikos puodų šukių iš VII – VIII amžiaus prieš Kristų. Juodosios keramikos gamybos tradicijos išliko gyvos ir iki šių laikų.

Nepaprastas molio kelias. Teresė Jankauskaitė susipažino su senaisiais juodosios keramikos liaudies meistrais Stasiu Mašala (jis prisiminė kaip degė juodąją keramiką jo močiutė) ir Miku Miliausku. Jie dalijosi su menininke juodosios keramikos degimo paslaptimis ir sukauptomis iš kartos į kartą perduodamomis žiniomis. Teresė, visuomet mylėjusi gamtą, apsigyveno viduryje miškų, pristatė dirbtuvėlę – ir juodosios keramikos degimo krosnį. Jau prieš gerą keturiasdešimtmetį Merkinė traukė dailininkus, besidominčius  juodąja keramika. Keramikės darbai – paprasti ir stebuklingi. Vienspalviai, bet juose žaidžia faktūra ir forma. Dvasiukų, juodųjų šviestuvų, dubenų, riedulių, kerėplų ir kitų formų tradicija bei gamtiškumas jungiasi su individualumu. Tik su jai būdingu kruopštumu ir kantrybe Teresė išgauna yatingą molio kūrinių blizgesį ir ornamentus, o sujungta į ekspozicijas, juodoji keramika dažnai sukuria paslapties ir įdvasintos erdvės įspūdį.

 

Teresė Jankauskaitė yra surengusi per penkiasdešimt autorinių parodų daugelyje Lietuvos miestų ir kitose šalyse:  Prancūzijoje, Šiaurės Osetijoje, Lenkijoje, Latvijoje. Tačiau pačios svarbiausios, surinkusios šimtus žiūrovų, įvyko Bedugnio ežere, ant plaukiojančių salų ir pakrantėje, 1993 ir 2009 metais. O ,,skambanti“ suknelė, nulipdyta iš molio žvynų, sverianti apie 6 kilogramus, įrašyta į Lietuvos Gineso rekordų knygą. Menininkė taip pat dalyvavo kolektyvinėse parodose, kūrė kūrinius interjerams. Teresės Jankauskaitės vaikystės svajonė būti žoliautoja. O neišsipildantis noras – pasėdėti ant vaivorykštės. Į klausimą kas esi, keramikė atsakė: dirbanti juodai – gyvenanti baltai.

Paroda veiks iki 2017 m. spalio 26 d.

DAUGIAU