Autorius – Marius Ivaškevičius
Režisierius – Hendrik Toompere jr
Scenografė ir vaizdo dizainerė – Epp Kubu
Kostiumų dailininkas – Eugen Tamberg
Šviesų dizaineris – Priidu Adlas
Kompozitorius ir garso dizaineris – Hendrik Kaljujärv
Vertėjos: Ilona Martson, Ene Paaver
Aktoriai: Tönu Oja, Gert Raudsep, Kristo Viiding (Talino miesto teatras), Ester Kuntu, Andres Puustumaa, Taavi Teplenkov
„Totalitarinis romanas“ – naujausia Mariaus Ivaškevičiaus pjesė, 2024 metais pastatyta Estijos Dramos teatre ir jau antrą sezoną renkanti sausakimšas sales Taline. Tai savotiškas teatrinis kerštas totalitariniams režimams, smaugiantiems savo šalyse bet kokias laisvo žodžio apraiškas. Tai, kas ten buvo užtildyta, ne tik užsmaugiant spektaklį, bet ir represuojant jo kūrėjus, gali atgimti laisvame pasaulyje nepalyginai didesniu ir skaudesniu diktatoriams masteliu.
Spektaklis prasideda nuo konkretaus totalitarinio susidorojimo su teatralais Tadžikistane, kurio liudininku autoriui teko tapti 2022 metais. Pagal Čingizo Aitmatovo meninę legendą ten statytas spektaklis „Mankurtas“ prieš pat premjerą buvo uždraustas, vienas aktorių suimtas ir įkalintas dešimčiai metų, kiti tardomi ir emociškai laužomi, o spektaklį režisavęs legendinis tadžikų režisierius priverstas eilinį kartą palikti tėvynę. Būtent autoriaus ir šio uždrausto spektaklio režisieriaus pokalbis, įvykęs praėjus pusmečiui nuo anų smurtinių įvykių, tampa pjesės ašimi. Pokalbis apie naujų postsovietinių režimų žiaurumą ir absurdą, permainų viltį ir beviltiškumą, matant, kas vyksta kitose panašaus likimo šalyse, tokiose kaip Rusija ar Baltarusija. Ieškant viso to ištakų nusikeliama į Stalino Sovietų Sąjungą, o „mankurto“ metafora, kaip iš nesutramdomo belaisvio, naudojant fizinį ir dvasinį smurtą, nulipdomas idealus vergas, tiesia paraleles į to meto SSRS menininkų likimus. Galiausiai nenorėdamas būti vien šaltu teisėju autorius prisimena savo vaikystę, kai, siekdamas vaikiškos šlovės, parašė Sovietų imperiją šlovinantį eilėraštį. Spektaklis tampa svarstymu, kiek mes galime būti atsparūs, atsidūrę panašiose aplinkybėse? Kaip neparduoti sielos, kai į ją nuolat kėsinamąsi – pradedant vilionėmis butais ir volgomis, ir baigiant kankinimais lageryje. Kai ištrūkti į laisvą pasaulį nėra jokių galimybių, o tas, kuriame gyveni, atrodo amžinas ir nepajudinamas.
Spektaklis estų kalba bus tiesiogiai įgarsinamas lietuvių kalba. Spektaklį įgarsina pjesės autorius M. Ivaškevičius.
1

