Trijų chorų koncertas

Trijų chorų koncertas

Trys chorai muzikines duris į Naujuosius Metus atvers įspūdingu koncertu

Sekmadienį, sausio 2 d. 19 val., džiaugsmingai ir pakiliai 2011-ųjų pradžią pažymės trys chorai, orkestras ir visas būrys Lietuvos bei užsienio solistų. Šv. Jonų bažnyčios navas užlies Vilniaus Universiteto mišraus choro “Gaudeamus” ir Bernardinų bažnyčios choro “Langas” atliekamo baroko šedevro J. S. Bacho “Magnificat” akordai ir VU merginų choro “Virgo” atliekamo Camille‘io Saint-Saenso “Nakties” sąskambiai. Grieš VU kamerinis orkestras, vargonuos Kristine Adamaite (Latvija), solo partijas atliks G. Gelgotas, G. Davidčuka (Latvija), N. Masevičius, I. Garla, J. Morkūnas. 

“Bacho monumentalumas ir Saint-Saenso bei Debussy impresionizmas – tai skirtingos stilistikos muzika, puikiai tinkanti pradedant naujus metus, joje nestinga pakilaus džiugesio ir filosofinio susimąstymo. Džiugu, kad Vilniaus Universiteto studentai pajėgūs parengti tokią sudėtingą programą”, – sakė dirigentė Rasa Gelgotienė. C.

Saint-Saenso “Naktis” – labai subtilus ir impresionistininės pajautos kupinas kūrinys. George‘o Audigiero tekstas – nepaprastai poetiškas: “Nakties misterija, kai būtis prabyla. Pažvelk… Vėjų choras gainioja gėlių kvapus… Kūnas užmiega, siela jį palieka… Ir aš klausausi lakštingalos giesmės, ji švelni kaip bučinys… O žvaigždės, pasaulio dulkelės, spindi vientisame danguje tokios vienišos. Ir skrieja begalybėje žėrinčiomis elipsėmis… Kūnas užmiega, dvasia pakyla.” 

C. Saint-Saens kūrinys nors parašytas beveik prieš šimtą metų, stebina idėjos ir jos perteikimo modernumu. Kompozitorius sugebėjo harmoninėmis bei melodinėmis priemonėmis atskleisti tokį poetškai abstraktų tekstą. Pasirinkti du derminiai pasauliai: vienas – diezinis – vaizduoja kosmosą, antrasis – bemolinis – pasirodo tada, kai kalbama apie žmogaus jausmus. Šiuos du pasaulius (tolimąjį – kosminį, ir vidinį – žmogaus išgyvenimų) skiria ir faktūrinės priemonės: choras ir harmoniniai akordai mus nukelia į Visatos platybes, melodika ir solisto balsas – į žmogaus vidų. Šie du pasauliai nuolat vienas su kitu liečiasi, atskleisdami žmogaus ir kosmoso ryšį. J. S. Bach “Magnificat”. “Magnificat anima mea Dominum” – “Mano siela garbina Viešpatį”. Tai bažnytinė kantata, giedama Kalėdų švenčių metu.

J. S. Bach “Magnificat” sukurtas 1723 m., priskiriamas prie pačių ryškiausių didžiojo baroko genijaus šedevrų. Kūrinys labai kompaktiškas – tai atitinka liturgijos reikalavimus. Jį sudaro penki choriniai ir septyni soliniai numeriai. Choriniai numeriai sukuria pagrindinę – šlovinimo, Dievo garbinimo nuotaiką, o soliniai atskeidžia lyriškesnius, asmeninius žmogaus jausmus. Kūrinio faktūra prisodrinta judėjimo ir sudėtingos daugiaplanės polifonijos. J. S. Bacho fugą “Sic ut locutus” muzikologai laiko vienu tobuliausių ir koncentruočiausių didžiojo genijaus polifoninio meistriškumo pavyzdžių, o duetą “Et misericordia” – vienu didžiausių pasaulinės lyrikos šedevrų. 

Fleitininkas G. Gelgotas atliks Claude Debussy “Syrinx”, sukurtą pagal senovės graikų legendą apie dievo Pano mylimąją nimfą, kuri pasivertė nendre, o Panas iš šios pasidarė fleitą. C. Debussy kūrinyje išreiškiamas Pano ilgesys netekus mylimosios. Šis kūrinys yra pirmasis modernioje muzikoje, sukurtas fleitai solo be akompanimento, ir nuo pat jo sukūrimo iki šių dienų yra vienas populiariausių fleitos repertuaro kūrinių. 

Latvių vargonininkė K. Adamaite, dažnai griežianti įžymiaisiais Rygos Domo katedros vargonais, atliks J. S. Bacho ir A. Guilmaut kūrinius didžiausiais Lietuvoje Šv. Jonų bažnyčios vargonais. 

Šis koncertas priklauso VU Kultūros centro organizuojamam koncertų ciklui “Muzikos valanda Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje”.

DAUGIAU