Tropikų šauksmas: Argentina – Bolivija – Taitis
Jonas Rimša (1903-1978) – vienas ryškiausių lietuvių išeivijos dailininkų, garsinusių Lietu-vos vardą svetur, – nusipelnęs Bolivijos kultūrai, apdovanotas aukščiausiu iš civiliams skiriamų „Andų Kondoro kavalieriaus ordinu”. Jam suteiktas ir Bolivijos valstybės Garbės piliečio titulas. Bolivijos vyriausybė iš dailininko įsigijo apie 300 paveikslų ir perdavė juos svarbiausioms valstybės įstaigoms. Didžiulis ir įspūdingas Rimšos paveikslas „La Paso įkūrimas” (1948) kabo Bolivijos sostinės municipaliteto rūmų salėje. Nemažai darbų yra La Paso centriniame banke, taip pat pas privačius asmenis. Gyvenimo aplinkybių nublokštas į tolimus kraštus jis niekada neuž-miršo Lietuvos, svajojo joje apsilankyti.
Susidomėjęs senovės inkų imperijos civilizacija, jis daug keliavo po Argentiną, Boliviją, Ek-vadorą ir Peru, kur Andų kalnų šlaitais 500-2500 metrų aukštyje driekiasi Jungaso priekalnės, besitęsiančios beveik iki Bolivijos sostinės La Paso. Stiprų įspūdį jam darė ir inkų kultūros židinio Kusko žmonės, jų rūstūs valingi veidai, spalvingi ornamentais puošti drabužiai.
Dailininkui teko iš arčiau pažinti gilias kultūros tradicijas ir kalbą išsaugojusią senovės indėnų tautą – aimarų gentį, Pietų Amerikos indėnus, gyvenusius Bolivijos ir Peru teritorijoje aplink Titikakos ežerą. Tapytoją, atvykusį nuo šiaurinės Baltijos jūros krašto lygumų, žavėjo ir įkvėpė buvusios inkų imperijos egzotika – nepaprastai aukštų kalnų peizažas su vešlia džiunglių augalija slėniuose, rūkuose skendinčiais miškais ir kriokliais, jo istorija. Tai, kad dailininkas nepasuko abstraktaus meno keliu, o mokė mylėti ir gerbti indėnus, vertinti senąją jų kultūrą, šalies istoriją ir gamtą, lėmė, jog bolivai iki šiol brangina menininko kūrybinį palikimą, o jo autorių vadina „meno misionieriumi”. Rimša, šalia Guzmano de Rojaso, laikomas stipriausiu bolivų dailininku, vienu iš geriausių visoje Iberoamerikoje.
Jonas Rimša gimė 1903 m. birželio 12 d. Svėdasų miestelyje, augo Kaune. Paklusdamas tėvo valiai, Vienoje baigė geriausią siuvimokirpimo mokyklą, po to, galvodamas vien apie meno mokslus, išvyko laimės ieškoti svetur. 1931-1934 m. mokėsi tuo metu stipriausioje visoje Pietų Amerikoje Buenos Airių dailės akademijoje (Academia Nacional de Bellas Artes in Buenos Aires). 1943 m. Sakrės mieste dailininkas įsteigė meno mokyklą, jai vadovavo. Tačiau po metų, valstybei pritrūkus lėšų, mokykla buvo uždaryta.
Tada Rimša, atsirinkęs dvidešimt vieną gabiausią savo mokinį, įsteigė privačią dailės mokyklą (Curso Superior de Bellas Artes). Ji veikė iki 1951 m. Šios mokyklos auklėtiniai tarp menininkų tapo žinomi kaip „Rimšos grupė”. Savo mokiniams pats teikė materialinę paramą, į Europą toliau mokytis Rimša savo lėšomis išsiuntė ne vieną talentingą Bolivijos dailininką, iš kurių žymiausi: Graciela RodoBoulanger, Mario Eloy Vargas ir Juanas Ortega Leytonas.
Nerami ieškotojo dvasia skatino Rimšą nuolat keliauti ir tobulėti. Dailininkas gyveno Argentinoje, Bolivijoje, JAV, Taityje. Persikeldamas iš vienos vietos į kitą, jis galėjo be širdies skausmo sudeginti savo ankstesnius paveikslus ir svajoti apie naują kūrybos etapą. Apie esminį lūžį savo tapyboje menininkas prabilo atšventęs 50-ies metų sukaktį. Jis pareiškė, kad nori tapyti kitaip, sustabdė jau parašytos monografijos apie jį išleidimą. Buvo vienišius. Be galo darbštus. Yra nutapęs arti 1000 paveikslų, surengęs daugiau nei 30 individualių kūrybos parodų.
Organizuojant parodą, pavyko surinkti net 105 Rimšos kūrinius. Tokia retrospektyvinė Rimšos kūrybos paroda, aprėpianti visą jo gyvenimą, atspindinti kūrybos kelią, Lietuvoje pristatoma pirmą kartą. 1999 m. „Vartų” galerijoje vykusioje parodoje žiūrovai galėjo susipažinti tik su paskutiniojo dešimtmečio darbais. Tikimės, kad dabar surengta paroda padės tinkamai įvertinti visą šio dailininko kūrybą ir pirmiausia lietuvių išeivijos meninio palikimo kontekste.
Daugiau informacijos: www.ldm.lt
