Užgavėnės Vilniuje
Užgavėnės – tai su kosminiu ritmu derinama kilnojama žiemos ciklo šventė, kuri bendrame metų švenčių kontekste yra išskiriama kaip viena didžiųjų. Tai linksma ir triukšminga šventė, kuri ypač populiari Žemaitijoje ir Vakarų Aukštaitijoje. Į Užgavėnių papročius yra įsipynę labai seni tikėjimai, susiję su žemės žadinimu naujam gyvybės ciklui. Buvo tikima, kad juokas išbaidys piktąsias dvasias, o triukšmas iš žiemos miego pažadins pasėlius ir žemę bei prišauks greitą pavasarį. Taip pat Užgavėnių dieną buvo atliekami įvairūs ritualiniai veiksmai – važinėjama po laukus, voliojamasi ant sniego, supamasi ir kt. – kurie turėjo užtikrinti gerą, gausų derlių. Šie ir kiti veiksmai – persirengėlių vaikštynės, trinkos (blukio) tampymas, apeiginis pasidalijimas maistu – bei jų panašumas su Kalėdų laikotarpio ritualais atskleidžia šventės svarbą žemdirbių kultūroje.
Pagrindinės Užgavėnių persirengėlių kaukės buvo meška, gervė (gandras), vilkas, ožys, arklys. Taip pat Užgavėnių metu kelyje sutinkama daug velnių, raganų, čigonų, žydų, vengrų-daktarų, giltinių, elgetų. Manoma, kad visos šios kaukės susijusios su mitinių būtybių – namų, laukų globėjų, mirusiųjų pasaulio dievybių, protėvių – vaizdiniais. Morė, kuri kitur dar yra vadinama Kotre, Boba arba Gavėnu, siejama su nelabosios, įsipykusios žiemos dvasia, kurią sunaikinus – sudeginus, nuskandinus ar su rogutėmis nustūmus nuo kalno – žiema pradeda trauktis ir ateina pavasaris.
Užgavėnės užbaigia Kalėdomis prasidėjusį mėsėdžio laikotarpį ir pradeda naują, priešvelykinį Gavėnios metą, todėl šią dieną į kovą pakyla Kanapinis, atstovaujantis ateinantį pasninką, ir Lašininis, atstovaujantis nuo Kalėdų vyravusį mėsėdį. Jų kovos atomazga – tai pavasario pergalė prieš žiemą.
Užgavėnės Lietuvoje ir šiandien viena mėgstamiausių liaudiškųjų švenčių, kurios metu yra daug erdvės saviraiškai, žaidimams, improvizacijoms. Vilniaus etninės kultūros centras Vilniaus mieste jas rengia jau nuo 1993 m. ir kiekvienais metais ieško naujų šventės rengimo formų, kūrybiškai ir šiuolaikiškai pritaiko tradicijas miesto gyvenimui, interpretuoja jas susiedamas su šių dienų svarbiausiomis naujienomis – persirengėliai pokštauja įvairiomis politinėmis, žiniasklaidos, kultūros aktualijomis. Visiems dalyvaujantiems Užgavėnių šventėje suteikiama galimybė ne tik įdomiai praleisti laisvalaikį, bet ir atskleisti savo kūrybinius gebėjimus. Taip pat šventės metu vilniečiams ir jų svečiams siūloma daug riebaus ir sotaus maisto, tradicinių blynų, be to, žiemos mugėje galima įsigyti įvairių žiemiškų šiltų dalykų – pirštinių, kepurių, šalikų.
PROGRAMA
NUO 11 val. ROTUŠĖS AIKŠTĖJE – UŽGAVĖNIŲ TURGUS SU BLYNAIS IR ŠIUPINIU, KARŠTAIS GĖRIMAIS, KITAIS GARDUMYNAIS, ŠILTAIS TAUTODAILININKŲ GRAŽUMYNAIS.
12-16 val. – „VERSKIS PER GALVĄ!” – VILNIAUS VAIKŲ ŠĖLIONĖS.
15.30 val. PERSIRENGĖLIŲ EITYNĖS NUO VALDOVŲ RŪMŲ Į ROTUŠĖS AIKŠTĘ.
16 val. – „1,5 MINUTĖS ŠLOVĖS” – UBAGŲ, OŽIŲ, GILTINIŲ, VELNIŲ, DAKTARŲ, JAUNAVEDŽIŲ IR KITŲ UŽGAVĖNIŲ „ASABŲ” ŠOU.
18.00 val. – MORĖS KREMACIJA (Ubagų giesmes gieda tautiška kapelija „Sutaras”)
